Teisėjas seras Džeimsas Manbis sakė, kad sprendimą jam teko priimti ypač skubiai dėl merginos būklės – ateityje galbūt ji galės pati atsisakyti kraujo perpylimų.
Jis kitus teisėjus ragino iš naujo apsvarstyti kone prieš 30 metų įtvirtintus teisinius precedentus, pagal kuriuos vaikai neturi jokio žodžio sprendžiant, ar jiems turi būti taikomas toks gydymas, kokio jie nenori.
Ši byla atspindi tokias dilemas, su kuriomis susiduria šeimos reikalų teisiniuose ginčuose dalyvaujantys teisėjai, kaip vaizduojame 2017 metų filme „The Children Act“ su Emma Thompson. Šiame filme, paremtame Iano McEwano romanu, teisėja nusprendžia, kad 17 metų amžiaus Jehovos liudytojui, sergančiam leukemija, nepaisant jo paties prieštaravimų turi būti atliekamas kraujo perpylimas. Tačiau vėliau gydymo atsisakęs paauglys miršta.
Seras Džeimsas, anksčiau vadovavęs šeimos reikalų teismų departamentui, iki 2018 metų užsiėmusiam tokiomis bylomis Didžiojoje Britanijoje, teismo posėdžio metu teigė, kad penkiolikmetė mergaitė serga pjautuvinių ląstelių sindromu. Be kraujo perpylimo jai grėstų insultas, kuriam ištikus ji galėtų likti neįgali ar net mirti.
Jis sakė: „Kraujo perpylimas jai gyvybiškai reikalingas, jis turi būti atliktas net ne artimiausiomis dienomis, bet valandomis. Vienu metu jos gydytojas skundėsi, kad dėl teisinės biurokratijos buvo prarastos keturios valandos.“
Sero Džeimso teigimu mergaitė, nors ir neįtikėtinai išmintinga, neseniai pasikrikštijo ir tapo Jehovos liudytoja. Ši religinė bendruomenė tiki, kad gauti kieno nors kraujo prieštarauja Dievo valiai. Teisėjas sakė, kad jis leis papildomąjį kraujo perpylimą, nes priešingu atveju kiltų milžiniška grėsmė mergaitės sveikatai ir gerai savijautai ateityje, o taip pat ir gyvybei.
Tačiau jo teigimu Aukščiausiasis Teismas turėtų dar kartą svarstyti, ar mergaitei nereikėtų suteikti daugiau teisių atsisakyti gydymo prieš atliekant tolimesnius kraujo perpylimus iki 18 metų, kai ji jau teisiškai galės pati atsisakyti gydymo.
Didžiojoje Britanijoje vaikų teisės atsisakyti gydymo įstatymas kyla iš 1970 metų teismo sprendimo, kuriame nuspręsta, kad Jehovos liudytojų įsitikinimai turi būti taip pat gerbiami, kaip ir kitų religijų, o taip pat iš 90–ųjų metų pradžioje paskelbto Apeliacinio teismo sprendimo.
Pastarajame teigiama, kad teismai turi spręsti dėl to, kas yra geriausia vaikams iki 16 metų, o į 16 ir 17 metų jaunuolių nuomonę turi būti atsižvelgiama, nors išskirtiniais atvejais gali būti nuspręsta ir kitaip.
