Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kaip įgyvendina Vyriausybės politiką švietimo srityje ir naujojoje Švietimo įstatymo redakcijoje numatytas permainas.
Nepaisant sunkmečio nulemto griežto taupymo, švietimui išlaikomas prioritetinis finansavimas. Pavyzdžiui, šiemet, kai visos išlaidos papildomai buvo sumažintos 4 proc., mokinio krepšeliui nukirpta tik 1,5 proc., didesnę taupymo naštą – iki 10 proc. – prisiėmus Švietimo ir mokslo ministerijai bei jai pavaldžioms įstaigoms. Todėl mokytojų atlyginimo mažėjimas iš esmės priklausė ne nuo biudžeto taupymo, o mažėjančio mokinių skaičiaus mokyklose.
Daugelį darbų nulėmė 2011 m. kovo mėnesį priimta naujoji Švietimo įstatymo redakcija, kuri įgyvendinama naujų iššūkių švietimo sistemai kontekste. 2003–2010 m. bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius sumažėjo 128 tūkst., o pastaraisiais metais kiekvieną rugsėjo 1-ąją į mokyklas susirenka maždaug per 20 tūkst. mažiau mokinių, negu ankstesniais. Pertvarkant mokyklų tinklą, deja, tenka uždaryti ištuštėjusias įstaigas ir efektyviai bei mažamečiams vaikams patogiai organizuoti švietimo veiklą. Šis mokyklų tinklo optimizavimo procesas bus tęsiamas iki 2015 m., o vykdomos pertvarkos priklausys nuo savivaldybių ypatumų ir atsakomybės.
Dėl sparčiai mažėjančio mokinių skaičiaus mokyklų tinklą pertvarkančios savivaldybių jų švietimo padaliniai ieško galimybių įdarbinti be darbo liekančius mokytojus. Švietimo ir mokslo ministerija savivaldybių ir mokyklų administracijoms siūlo atidžiai išsiaiškinus situaciją priimti sprendimus, kad mokytojai turėtų bent minimalius krūvius. Antra vertus, minimalus darbo krūvis negarantuoja didesnio atlygio, tačiau užtikrina darbą didesniam mokytojų skaičiui.
Ieškodama galimų sprendimų Švietimo ir mokslo ministerija analizavo, kaip šalies mokyklose mokytojai pasiskirsto pagal amžiaus grupes. Didžiausia yra 50–54 m. amžiaus grupė (6503 mokytojų, arba 19,1 proc.), 60–64 metų mokytojų yra 6,4 proc., o 65 m. ir vyresnių – 3 proc. mokytojai. Šiais mokslo metais 2011–2012 m. m. bendrojo ugdymo mokyklose dirba 2607 pensinio amžiaus dalykų mokytojai (7,7 proc. visų dirbančiųjų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų). 2010 metais vienam Lietuvos mokytojui teko vidutiniškai 12,3 mokinio.
Švietimo, taip pat ir mokytojų, padėtis skirtingose šalies savivaldybėse yra nevienoda. Tai priklauso nuo mokinių tankumo, savivaldybės dydžio, vietos, tautinės mokinių sudėties. Švietimo ir mokslo ministerija iki 2013 m. yra numačiusi patobulinti mokinio krepšelio metodiką, kad ji būtų lankstesnė, liktų mažiau apribojimų, pagal kokias paskirtis naudoti jo lėšas. Yra sudaryta ekspertinė grupė, dirbanti keliomis kryptimis, pavyzdžiui, kaip atsižvelgti į savivaldybių specifiką bei kompensuoti jų skirtumo nulemtus finansavimo netolygumus. Verta pažymėti, kad miestuose ir regionuose esama mokyklų, kurios ne tik puikiai tvarkosi, bet ir randa galimybių pakelti mokytojams atlyginimus net sunkmečiu.
Įgyvendindama numatytus tikslus ministerija bendradarbiauja ir palaiko atvirą dialogą su socialiniais partneriais, tarp kurių – pastaruoju metu kategoriškus reikalavimus iškėlusios kai kurios profsąjungos.
Profesinės sąjungos reikalauja įvesti privalomų 18 kontaktinių valandų (pamokų, kitų užsiėmimų), keisti mokinio krepšelio metodiką, atidėti rengiamą Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją.
Švietimo ir mokslo ministerija abejoja, ar profsąjungų siūlymas mokytojų darbo krūvio mažėjimą įveikti mechaniškai visiems pedagogams įvedant 18 privalomų kontaktinių valandų išspręstų problemą. Netgi priešingai, stabdytų mokytojų kontingento kaitą bei atsinaujinimą ir kenktų ugdymo kokybei, nes mažose mokyklose vienas mokytojas vestų kelių dalykų pamokas.
Neparengtu ir dalykiniu požiūriu nepagrįstu laikome profesinių sąjungų siūlymą inicijuoti esminius dabartinės švietimo įstaigų finansavimo tvarkos pakeitimus, t. y. atsisakyti mokinio krepšelio metodikos. Kritikuodamos mokinio krepšelio metodiką ir patį finansavimo principą, profesinės sąjungos nepateikė jokių pasiūlymų, kaip, jų nuomone, turėtų atrodyti tobulesnė švietimo finansavimo sistema. Neįvertinus galimų pasekmių būtų neatsakinga imtis finansavimo eksperimentų ir atsisakyti skaidriai pinigų srautus reguliuojančio modelio.
Siūlymas į neapibrėžtą ateitį nukelti Pedagogų kvalifikacijos tobulinimą reglamentuojančių dokumentų rengimą ir tvirtinimą reikštų, kad Švietimo ir mokslo ministerija nevykdo Švietimo įstatyme duotų įpareigojimų ir neleistų kelti mokytojų kompetencijos, kurios prioritetinę svarbą akcentuoja tėvai ir moksleiviai. Vienas švietimo prioritetų – mokykloje turi dirbti kvalifikuoti ir siekiantys tobulėti mokytojai, nes mokytojo misija – ugdyti, perteikti žinias, mokyti savarankiškai mokytis.
Švietimo ir mokslo ministerija yra visada pasirengusi konstruktyviam dialogui ir bendrų sprendimų paieškai.
