Tai pastebi ir patys darbuotojai. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė pasakojo, kad neseniai įsidarbino naujame darbe.
„Gavau darbinį kompiuterį, darbdavys įspėjo, kad jam sugedus pati turėsiu padengti taisymo išlaidas.
Manau, toks darbdavio noras prasilenkia su Darbo kodekso taisyklėmis. Juk kompiuteris yra darbo priemonė, ją turi suteikti darbdavys, jos taisymu juk jis irgi turėtų rūpintis. Kodėl turėčiau pati jį taisyti“, – svarstė mergina.
Ji tikino, kad tai nėra pirma jos darbovietė.
„Jau turiu darbo patirties, pakeičiau kelias įmones ir niekur nereikėjo patiems taisyti kompiuterių. Užtekdavo tik pranešti darbdaviui apie gedimą ir jis atsiųsdavo meistrą.
Tačiau, panašu, kad kitose darbovietėse darbdaviai stengiasi viską krauti ant darbuotojų pečių, netgi kompiuterių remonto išlaidas“, – piktinosi Akvilė.
Tuo metu vilnietė Jurgita pasakojo, kad ieško pardavėjos darbo: „Vienoje parduotuvėje mane įdarbinti norėjusi vadovė sakė, įspėjo, kad vagysčių nuostolius turėsiu padengti iš savo kišenės. Šis punktas buvo įtrauktas netgi į darbo sutartį.
Nesutikau pasirašyti, prašiau sutartį pakeisti, tačiau parduotuvės vadovė nesutiko ir darbo negavau.“
Ji tikino, kad vagysčių gali pasitaikyti beveik kiekvienoje parduotuvėje.
„Nesąžininga, kad vagių nuostolius turi atlyginti parduotuvių darbuotojai. O jeigu vagysčių nuostoliai viršys atlyginimo dydį? Negi tokiu atveju dar liksiu darbdaviui ir skolinga iki kito mėnesio?“ – stebėjosi Jurgita.
Prašo padengti kuro sąnaudas ar prekių trūkumą
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patvirtino, kad darbuotojai skundžiasi nesąžiningais darbdaviais, kurie, naudodamiesi darbuotojų nežinojimu, bando pasipelnyti.
„Pasitaiko atvejų, kai tam tikrose įmonėse darbuotojai pasirašo vekselius, kuriais ateityje įsipareigoja padengti darbdaviui galimai padarytą žalą. O transporto sektoriuje darbdaviai išskaito iš darbuotojų atlyginimo už transporto priemonės nusidėvėjimą, apgadinimus arba padidėjusias kuro sąnaudas, nors nėra nustatyta darbuotojo kaltė.
Iš prekybos sektoriaus sulaukiame klausimų dėl prekių trūkumo nuostolių padalinimo visam darbuotojų kolektyvui. Šie ir kiti panašūs išskaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik laikantis Darbo kodekso nuostatų“, – tikino VDI specialistai
Žalos aplinkybės
Advokatė Evelina Kiznė pastebėjo, kad dažniausiai žalą darbdaviui darbuotojas padaro netikėtai ir nelauktai.
„Žmogiškoji klaida ar dėmesio klaida ir štai – nuostoliai. Darbdaviai paprastai paprašo darbuotojo atlyginti visą žalą, jie vadovaujasi principu – darbuotojas kaltas, todėl jis turi ir susimokėti.
Ir iš tiesų darbuotojo kaltė turi būti nustatyta, tačiau tai dar nereiškia, kad darbuotojas privalės darbdaviui atlyginti visą žalą“, – komentavo teisininkė.
Anot jos, atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Advokatė pastebėjo, kad, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
- netekto turto ar turo, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
- žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
„Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), jis privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiai į draudiką“, – sakė E. Kiznė.
Ji vardijo, kad darbuotojas atsako ir visą žalą atlygina, kai:
- žala buvo padaryta tyčia;
- žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
- žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
- žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
- darbdaviui padaryta neturtinė žala;
- visiško žalos atlyginimo atvejis, numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Kokio dydžio žalą privalo atlyginti darbuotojas?
„Atlygintinos žalos ribos negali viršyti darbuotojo 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio. Tačiau, jeigu turtinė žala buvo padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, jis turi atlyginti žalą, bet ne daugiau kaip jo 6 VDU dydžio.
Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti 12 darbuotojo VDU dydžių“, – dėstė advokatė E. Kiznė.
Anot jos, piniginė žala gali būti išskaityta iš darbuotojo atlyginimo darbdavio rašytiniu nurodymu.
„Šios išskaitos iš atlyginimo dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio atlyginimo dydžio, net jeigu žala buvo didesnė. Likusi žala gali būti priteista.
Darbdavio nurodymas išieškoti žalą gali būti priimtas ne vėliau, kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo datos“, – komentavo advokatė.
Kaip pavyzdį ji pateikė darbuotoją, kuris eismo įvykio metu dėl didelio neatsargumo, nepastebėjęs kelio ženklinimo, apgadino darbdavio automobilį, o žalos dydis siekia 10 jo VDU:
„Darbdavys yra apdraudęs transporto priemonę „Kasko“ draudimu, tačiau draudimo bendrovė pareikalavo sumokėti franšizę, kurios dydis – trečdalis darbuotojo vidutinio atlyginimo. Darbuotojas turi atlyginti darbdaviui žalos dydį, lygų franšizei, o darbdavys gali priimti nurodymą žalą išskaityti iš užmokesčio.“
