Policijos pareigūnai, kovodami su nusikalstamumu ir tvarkos pažeidimais, nuolat ragina gyventojus būti neabejingus ir jiems padėti – skatina būti pilietiškus, beldžiasi į kiekvieno sąžinę. Tačiau tokių pilietiškų piliečių vis dar nėra daug. Kodėl?
Dėkingi už pagalbą
Kuršėnų policijos nuovadoje vykusiame Šiaulių rajono policijos vadovų susitikime su seniūnais ir jų pavaduotojais Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko padėkomis apdovanoti kuršėniškiai Evaldas Norvilis ir Edmundas Daunys.
Padėkas įteikęs Šiaulių rajono policijos viršininkas Ričardas Šiumberevičius pasidžiaugė, kad šiedu jauni vyrai padėjo policijai sulaikyti nusikaltimais įtariamus asmenis.
Šių metų sausio 17 dienos vakare po treniruotės važiuodami automobiliu namo, Kuršėnuose, Daugėlių gatvėje, E. Norvilis bei E. Daunys pastebėjo du vaikinus, besinešančius motorinį pjūklą ir nešiojamąjį kompiuterį. Sportiški ir drąsūs vyrai nedvejodami sustojo ir įtarimą keliančių asmenų paklausė, ką jiedu neša...
Įtarimai pasitvirtino, kai sulaikyti jaunuoliai buvo pristatyti į Kuršėnų policijos nuovadą. Čia E. Norvilis ir E. Daunys sužinojo, kad su vogtais daiktais sulaikė net dvi nusikalstamas veikas padariusius asmenis – Joniškio rajono gyventoją 26 metų A. Š. bei 24 metų šiaulietį A. K., ne kartą teistą už plėšimus ir vagystes, prieš kelis mėnesius grįžusį iš įkalinimo įstaigos.
Tą dieną Šiaulių rajono policijos budėtojas buvo gavęs pranešimą, kad į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių dėl kaktikaulio lūžimo iš namų atvežtas 21 metų M. V., Kuršėnų gyventojas. Beveik po valandos policijoje gautas pranešimas, kad sužaloto vyro namuose iš virtuvės pavogtas motorinis pjūklas, kompiuteris ir 5 mobilieji telefonai. Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Kaip vėliau paaiškėjo, tądien nukentėjusysis į namus pasikvietė pažįstamą jaunuolį, su kuriuo buvo dirbęs užsienyje. Į svečius A. Š. atvyko su giminaičiu A. K., o kai gerokai įkaušo, jiedu pradėjo kabinėtis prie šeimininko. Neblaivių vyrų kivirčas baigėsi tuo, kad svečiai sumušė šeimininką ir išsinešdino. Sumuštam šeimininkui prireikė greitosios pagalbos. Savo ruožtu A. Š. su A. K. dar kartą atėjo į nukentėjusiojo namus ir pagrobė keletą vertingų daiktų. Apie pavogtus jo daiktus pastarasis sužinojo tik atvykęs į Kuršėnų nuovadą rašyti pareiškimo, kai tuo pačiu metu į policiją su vogtais daiktais buvo pristatyti abu sulaikytieji.
Šiaulių rajono viršininkas R. Šiumberevičius ir viešosios policijos viršininkas Steponas Vaitkus, spausdami rankas E. Norviliui bei E. Dauniui, palinkėjo ir ateityje užkirsti kelią nevienam tokiam teisės pažeidimus darančiam asmeniui.
Radinius – į policiją
Neseniai Kaišiadorių policija padėka pagerbė vietos gyventoją Vitalijų Bulbovą – už sąžiningumą ir atliktą pilietinę pareigą. Bedarbis vyras nudžiugino policininkus, kai, netoli policijos komisariato radęs mobilųjį telefoną, iškart atnešė jį pareigūnams, kad šie surastų telefono šeimininką. Rodos, taip turėtų elgtis kiekvienas žmogus, tačiau, pasirodo, toks poelgis daugumą... stebina. Todėl policininkai ir puolė garsiai girti žmogų, norėdami „užkrėsti“ tuo kitus.
Kaišiadorių policijos pareigūnai minėjo ir kitą panašų pilietiškumo pavyzdį – prieš gerą mėnesį jie džiaugėsi miesto gyventoju Stasiu Juneliu, gatvėje radusiu piniginę su beveik pusantro tūkstančio litų ir dokumentais. Vyras patikėjo radinį pareigūnams – šie tuoj labai nudžiugino surastą išsiblaškėlį.
Tarsi paakinti kolegų pavyzdžio, panašias liaupses pilietiškam žmogui pagarsino ir Vilniaus policininkai. Jie gyrė merginą, kuri Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, rado pamestą piniginę su pinigais, dokumentais, banko kortelėmis ir ją taip pat perdavė pareigūnams.
Atrodytų, turėtume tik džiaugtis tokiais poelgiais, tačiau užtenka paskaityti anonimų komentarus internete, kad suprastume, jog daugumai žmonių tie pagirti pilietiški piliečiai – tai „durniai“, „prietrankos“, „idiotai“. Štai čia turbūt ir galima rasti vieną iš atsakymų, kodėl mūsų žmones vis dar reikia skatinti, raginti būti neabejingus, pilietiškus, sąžiningus.
Pavadino skundiku
Kitas atsakymas – iš Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje Pauliaus Ulecko lūpų. Apie tai jis kalbėjo svečiuodamasis apskrities policijos susirinkime, pradėdamas kategorišku teiginiu: „Aš daugiau nebūsiu pilietiškas, „nematysiu“ blogybių, niekur apie jas nepranešiu“.
P. Uleckas papasakojo, kaip jis gatvėje užfiksavo Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo atvejį (nufotografavo ne vietoje stovintį automobilį) ir perdavė tai į Marijampolės policiją. Po poros mėnesių gavo atsakymą, kad KET pažeidėja nubausta. Anot P. Ulecko, netrukus jį ištiko šokas, kai ta pažeidėja, netikėtai įsiveržusi į jo kabinetą, sudrumsdama darbo rimtį, išplūdo Vyriausybės atstovą kaip skundiką. „Jeigu policijoje tokie įstatymai ir pagal juos pilietiškų gyventojų duomenys nelaikomi paslaptyje, daugiau pilietiškas nebūsiu, – kartojo P. Uleckas. – Manau, tik dėl to dauguma piliečių ir nėra pilietiški. Reikėtų padėtį keisti“.
Žinoma, policininkai netyčia nutekino informaciją, nes apie pažeidimą pranešusio piliečio duomenys – jokia paslaptis: jie atsispindi pačioje administracinėje byloje, su kuria susipažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tiesa, jeigu P. Uleckas būtų žinojęs, jis gal būtų pareiškęs norą likti anonimas toje byloje, tačiau sužinojo per vėlai, tad dabar jau tik kitiems gali apie tai pasakyti.
Kita vertus, pilietiškas žmogus turbūt tuo ir yra pilietiškas, kad su negerovėmis kovoja atvirai, nesislėpdamas po svetimais vardais. Antraip jis būtų panašus į anonimą, piktavališkai skleidžiantį melą, kam nors kerštaujantį.
Trūko šilto žodžio
Kartais pilietiškumą gali „užmušti“ ir gerą darbą atlikusį žmogų tuoj po to apėmęs jausmas, kad jo poelgis – tik didžiulio streso dozė sau ir savanoriškas laiko švaistymas. Taip „Akistatai“ teigė vilkaviškietė Alma Menčinskienė, vis prisimenanti pusšeštų metų senumo įvykį.
Tąkart A. Menčinskienė, apsiskaičiusi ir viskuo besidominti bibliotekos darbuotoja, gavusi nepažįstamojo pranešimą apie jos sūnaus padarytą avariją, greitai suprato, kad ją kabina telefoniniai sukčiai, ir nutarė padėti policininkams nusikaltėlius sulaikyti. Moters name buvo surengta pasala. Į ją netrukus pateko du nusikaltėliai, atėję paimti sutartų pinigų.
„Tai buvo košmaru virtusi bemiegė naktis, – prisiminė A. Menčinskienė. – Sulaikymo operacija man buvo nemaloni, nepriimtina – visą laiką spurdėjo širdis. Į tuos paguldytus nusikaltėlius žiūrėjau kaip mama į savo vaikus. Išgyvenau. Po to užklupo kiti nemalonumai: daugybę kartų eiti į policiją ir pildyti įvairius dokumentus, ilgai baimintis dėl tų nusikaltėlių bendrų galimo keršto – dairytis, ar nepadegtas namas, klausytis, ar niekas neklebena lango“.
A. Menčinskienė neslėpė tuokart suabejojusi savo pagalbos policininkams svarba, nes, be viso to, niekas iš pareigūnų jai net nepadėkojo. Tik kur kas vėliau, paraginti žurnalistų, policininkai moterį pagerbė savo renginyje.
„Tada sakiau, kad daugiau policijai nebepadėčiau, bet dabar, po tiek metų, neabejoju, kad elgčiausi taip pat, nes padėti – mano genuose, mano įsitikinimuose. Net ir tapus įrankiu policijos darbe“, – sakė A. Menčinskienė.
Niekas už dar 2010-ųjų vasarą į spąstus įviliotus telefoninius sukčius iki šiol nepadėkojo ir jų skambučio sulaukusiai Kalvarijos gyventojai Jurgitai Sinkevičiūtei. Anot merginos, galbūt todėl, kad ji – policijos pareigūnė, ir ne tarnyboje turinti būti budri ir nesitaikstanti su negerovėmis. „Tai buvo mano laisvalaikio avantiūra, bet sėkminga, o kartu pasitikrinau savo aktorines galimybes“, – juokėsi J. Sinkevičiūtė ir pritarė, kad vis dėlto šiltas padėkos žodis ir dėmesys visada malonu, skatina naujoms tokioms avantiūroms. Bet to žodžio nebuvo...
KOMENTARAI
Tadas KLUSEVIČIUS, Marijampolės pataisos namų direktorius:
- Mūsų visuomenė „serga“, todėl pilietiškumo ir mažai. Štai – telefoniniai sukčiai. Ar tokių būtų daug, jeigu skambučio apie prašomą kyšį, galimybę „susitarti“, nuslėpti nusikaltimą ar pirma laiko atlyginti žalą sulaukęs žmogus mestų ragelį, siekdamas gyventi tik pagal įstatymus ir nepasiduodamas pagundoms? Pabandykime su tokiais telefoniniais „prašymais“ apgauti, pavyzdžiui, Vokietijos gyventoją. Šis, išgirdęs apie prašomus pinigus, padės ragelį ir iškart rinks policijos telefono numerį, kad praneštų apie rengiamą nusikaltimą. O pas mus – kitaip. Todėl kol taip mąstysime ir darysime, pilietiškumo apraiškų nėra ko tikėtis.
Simona LUDAVIČIŪTĖ, Alytaus policijos atstovė spaudai:
- Daugumai gyventojų atrodo parankiau ar drąsiau pilietiškai pasielgti likus anonimu. Tai rodo policijoje visą parą veikiantys pasitikėjimo telefonai. Dažniausiai pranešama apie nelegalaus alkoholio „taškus“, apie kontrabandinių prekių (cigarečių, alkoholio, degalų) pardavimo ir įsigijimo vietas, apie neblaivius vairuotojus, be priežiūros paliktus automobilius, triukšmaujančius kaimynus, naminių gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimus. Tačiau didesnė pusė anoniminių pranešimų nepasitvirtino. Tokiais atvejais belieka konstatuoti apie be reikalo sugaištą pareigūnų laiką ir prašyti gyventojų taip nesielgti.
Irena ZUBRICKIENĖ
