Nijolė Mitkevičienė
Dažniausiai nelegalūs sąvartynai atsiranda prie gyvenviečių. Kuo gyvenvietė didesnė, tuo didesnis ir sąvartynas.
Sąvartynui – tvenkinio pakrantė
Toks nelegalus sąvartynas „įsiveisė“ Gylių (Raseinių r.) gyvenvietėje šalia tvenkinio. Jo plotas – apie 10 ha. Į buvusių fermų teritoriją suvilktos statybinės medžiagos, buitinės atliekos, baldai, padangos ir t. t. Gylių kaimo gyventojai piktinasi šiukšlynu, kuris, beje, nuolat didėja. Apsispręsta jį sutvarkyti, bet tam reikia nemažai lėšų – bent 160 tūkst. Lt.
Rajono politikai, pritarę siūlymui sutvarkyti sąvartyną, šiuo savo sprendimu nepatenkinti. Be abejo, sąvartyną sutvarkyti reikia, tačiau Raseinių kredito unijos vadovas, rajono tarybos narys Vincentas Macijauskas mano, kad metas būtų išsiaiškinti šiukšlintojus ir it kačiukus, paniurkius juos į jų pridergtą vietą, nubausti ir priversti sutvarkyti šiukšles. „Kokį pavyzdį rodome žmonėms? Šiukšlinkite, kiek norite, o mes visa tai sutvarkysime už valdiškus pinigus ir nieko nebausime. Jei taip bus ir toliau, žmonės niekada neatpras šiukšlinti“, – piktinosi valdininkas.
Niekas nieko nemato?
Savivaldybės specialistai sakė, kad sąvartyną sutvarkyti būtina, nes jis yra taršos židinys, kenkia aplinkai ir kelia pavojų žmonių sveikatai, gali tapti potencialiu ligų „inkubatoriumi“. Tačiau kaip padaryti, kad jį sutvarkytų šiukšlintojai, neaišku. Pasak kito tarybos nario Kazio Galubausko, labai keista, kad niekas neva nemato, kas į nelegalų sąvartyną veža šiukšles. Juk sąvartynas – didelė atvira vieta. Yra seniūnai, seniūnaičiai ir kiti valdininkai, bet visi tarsi būtų apakę.
Buvęs Viduklės seniūnas Gytis Šulinskas teigė, jog bėda ta, kad tas sąvartynas atsirado pirmais Lietuvos nepriklausomybės metais, griūvant kolchozams. Ne kartą buvo organizuotos gyventojų talkos, per kurias šiukšlynas sumažėdavo, bet netrukus jis vėl paslaptingai „ataugdavo“. Problema ir tai, kad Gylių sąvartyno teritorija neturi šeimininko. O kai nėra šeimininko, tai šiukšles veža visi, kam tik yra ūpo.
Kauno aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis sakė, kad didžiausia bėda – santvarkoms keičiantis atsiradę sąvartynais. O prie kiekvieno šiukšlynėlio juk po sargą nepastatysi. Jei žmonės tylomis pritars šiukšlinimui, situacija dar ilgai nesikeis. Tik apmaudu, jog tie, kas šiukšlina, kaltina valdininkus, kad šie jų šiukšlyno netvarko. Arba būna ir taip: visų mokesčių mokėtojų pinigais savivaldybės sutvarko nelegalų šiukšlyną, teritoriją paženklina šiukšles pilti draudžiančiais ženklais, tuomet šiukšlės imamos pilti šalia buvusio sąvartyno, o kad būtų patogiau – tiesiog kelkraštyje.
Per menkos baudos
Aplinkosaugininkai pastebi, kad su nelegaliais šiukšlintojais nepadeda kovoti ir įstatymai: didesnę baudą galima skirti, kai pažeidėjas išmeta ne mažiau kaip kubinį metrą atliekų, 3–6 tūkst. Lt baudos gresia išmetusiems penkis ir daugiau kubinių metrų šiukšlių, o jei atliekos pavojingos, galima bausti ir 4–8 tūkst. Lt bauda.
Jei šiukšlintojus pavyksta išaiškinti, tai jie privalo sutvarkyti užterštą aplinką. Tačiau taip būna itin retai, nes tie, kas pila šiukšles, nepalieka savo adreso. Tai primena kovą su vėjo malūnais: jei nori šiukšlintoją nubausti, turi jį už rankos pagauti...
Šiukšlynais virsta karjerai
Valstybės kontrolieriai ne kartą pabrėžė, kad įstatymų spragos ir menkas tarpinstitucinis bendradarbiavimas nelegaliais sąvartynais paverčia ir išeksploatuotus karjerus, taip pat ir nelegalius. Taip atsitinka todėl, kad kasybos ir rekultivavimo projektus derina kelios žinybos: Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), Lietuvos geologijos tarnyba, regioniniai aplinkos apsaugos departamentai ir kt.
O kai daug auklių, pasak kontrolės audito valdininkų išvadų, tai ir vaikas be galvos – šalyje neįteisinti griežti reikalavimai iškasus naudingąsias iškasenas nedelsiant sutvarkyti teritoriją. Kol prisiruošiama tai daryti, jie jau būna pavirtę sąvartynais. Ir ne tik: dėl statūs buvusių karjerų šlaitai kelia pavojų žmonių gyvybei. Nerekultivuotuose durpynuose dažniausiai kyla gaisrai. Nelegalių sąvartynų gaisrai kelia pavojų ir arčiau jų esantiems pastatams.
Proto paieškos – per kišenę
Raseinių rajono mero Algimanto Mielinio įsitikinimu, situacija iš esmės keistųsi, jei būtų griežtesnė kontrolė, jei šiukšlintojai būtų išaiškinami ir nubaudžiami. Tačiau savivaldybės, taip pat ir Raseinių, nuėjo lengviausiu keliu, neva taupydamos. „Buvo padaryta klaida savivaldybėje sumažinus specialistų, atsakingų už aplinkotvarką, skaičių. Vienas darbuotojas nuolat tvarko dokumentus, todėl į vietą, kur atsiranda nelegalus sąvartynas, nuvažiuoti negali. Manyčiau, kad šioje srityje turėtų dirbti bent du specialistai: vienas tvarkytų dokumentaciją, o kitas nuolat važinėtų į objektus“, – aiškino A.Mielinis.
