Vakar tradiciniame susitikime su Šiaulių žiniasklaidos atstovais SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė įrodinėjo, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių, lyginant statistinio gyventojo statistines pajamas su statistinėmis išlaidomis, Šiauliuose gyventi pigiausia.
Mažiausia alga ir didžiausios galimybės
Taigi statistinis šiaulietis praėjusių metų pabaigoje uždirbo statistiškai 1489,90 lito, tai yra, tik 76,20 lito mažiau nei 2009-ųjų pabaigoje, o panevėžiškio alga sumažėjo per tą laikotarpį visu šimtu litų. Jei, žinoma, nekreipsime dėmesio į tą niekingą faktą, kad šiauliečio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis tiek 2009-aisiais, tiek 2010-aisiais - mažiausias tarp visų penkių didmiesčių.
Statistinė keturių asmenų šeima Vilniuje maistui, būsto šildymui ir šaltam vandeniui, transportui išleidžia 1972 litus, o tokia pat statistinė šiauliečių šeima – tik 1816 litų ir taip pirmauja tarp didmiesčių, kaip pigiausiai išgyvenanti.
Vidutinis sąlyginis (statistiškai perskaičiuotas į dirbančius visą darbo dieną) darbuotojų skaičius Šiauliuose, kaip ir Panevėžyje, nuo 2010 antro ketvirčio iki metų galo padidėjo 1,6 procento ir pralenkė augimo tempais Vilnių, kur tik 1 procento augimas. Be to, statistinis šiaulietis, pasiėmęs paskolą iš banko, galėtų įsigyti 51,4 kvadratinio metro būstą – nenaujos statybos ir neprestižinėje vietoje, o vilniškis – tik 35,3 kvadratinio metro.
Būtų triskart valio, jei ne liūdnai ekspertės konstatuotas faktas: miestuose, kuriuose mažesnis darbo užmokestis, didesnę gyventojų pajamų dalį sudaro socialinės išmokos – Šiauliuose 42, Panevėžyje 53 procentai, kai tuo tarpu Vilniuje – tik 20 procentų.
Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pripažino ir tai, kad statistinį darbo užmokesčio didėjimą nustelbė išaugusios kainos: Šiauliuose daugiausiai tarp didmiesčių išaugo būsto išlaikymas (+ 17 proc.), todėl šiauliečiai ženkliai sumažino savo išlaidas švietimui (- 7,4 proc.), ryšiams (- 4 proc.), drabužiams ir avalynei (- 6,5 proc.).
Tačiau vis dėlto pasibaigus šildymo sezonui statistinės šeimos pinigines papildys net statistinis 321 litas kas mėnesį. Net iki naujo sezono pradžios. Deja, statistika ir čia negailestinga: pasirodo, didžioji dalis tų pinigų bus skirta susidariusioms skoloms padengti, atostogoms ir didesniems pirkiniams, kaupti artėjančiam šildymo sezonui, kuris akivaizdžiai bus dar brangesnis. Ir tik tie, kurie nuo sunkmečio finansiškai nenukentėjo, galės investuoti, kad... išvengtų infliacijos.
Statistika skiriasi nuo realybės
Julita Varanavičienė, pristatydama Šiaulius kaip pigiausiai išgyvenantį didmiestį, vis dėlto buvo atsargi ir perspėjo: „Statistika skiriasi nuo to, ką žmonės jaučia, o palengvėjimas jaučiasi ne tiek, kiek procentiškai palengvėjo, bet ir kiek dar jėgų yra likę po sunkmečio...“
Tad ir prognozuodama artimiausią ateitį (iki naujo šildymo sezono pradžios) Lietuvoje ji pateikė tik vieną skaičių – vidutinis darbo užmokestis, tikėtina, didės 3,5 procento, o vartojimo prekės ir paslaugos brangs ne ką lėčiau ir naujus darbuotojus priims tik eksportuojančios įmonės, kitur darbuotojų skaičius mažės.
Nelabai optimistinė šeimos finansų ekspertės išvada ir dėl „pigiųjų“ Šiaulių – kainoms augant sparčiau nei pajamoms, realaus pajamų augimo šiauliečiai dar nejaučia: „Sunkmečio našta lengvėja, tačiau finansinėms galimybėms smarkiai išsekus dar sunku čia tą nedidelį santykinį palengvėjimą pajausti, tačiau šiauliečiams būtina žinoti, kad apsigyventi ir gyventi kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose yra dar sunkiau“.
Ir kiek įdomiau bei aktualiau nuskambėjo šeimos finansų ekspertės žodžiai, jau konkrečiai susiję su jos atstovaujamo banko veikla: „Situacija dėl būsto paskolų nelengvėja: lyginant su situacija, buvusia prieš pusmetį, mėnesinė įmoka dėl padidėjusių palūkanų Šiauliuose yra maždaug 37 litais (jei paskola būstui – 100 tūkstančių litų) didesnė, o Vilniuje Kaune, kur paskolos didesnės, ji padidėjo 71 litu“.
Būtų galima pasidžiaugti banko rūpesčiu šviesti šiauliečius, tačiau į konkrečius klausimus, susijusius su kreditų išdavimu atsakinėta itin aptakiai.
Klauskite nepriklausomų žmonių
Ekonomistė Aušra MALDEIKIENĖ:
- Kad banko ekspertai važinėja ir komentuoja statistinius duomenis, savaime nėra nieko bloga – tai tokie ryšiai su visuomene ir taip žmogus gauna žinią, kad bankas yra gėris, kuris visokiomis aplinkybėmis gali jam padėti.
O jei paskaitai kokią vakarietišką knygą, kur aprašyta, kaip tvarkytis pinigus, ji prasideda nuo žodžių – niekada neklauskite banke patarimo, kaip tvarkyti savo pinigus, klauskite nepriklausomų žmonių, kurie iš to gyvena.
Problema yra ta, kad mes neturime nepriklausomų, kad pas mus nėra tokių, kurie iš to gyvena. Todėl kai pamatai prieš save kokį draudimo konsultantą, tai iš tiesų jis tėra draudimo kompanijos darbuotojas, turintis planus kažkiek žmonių apdrausti ir t. t.
Pasakysiu sąžiningai, kad sunku man suprasti žinios „Šiauliai – pigiausias Lietuvos didmiestis“ prasmę.
Šiauliečiams pažerta džiugios informacijos, kurią išgirdę jie, turbūt, turėtų lėkti į bankus, tačiau žymi ekonomistė Aušra Maldeikienė siūlo skeptiškai vertinti bet kokią suinteresuotos pusės informaciją, net jei ji atrodo teigiama.
- Romualda Urbonavičiūtė
