Nekilnojamojo turto rinką kausto sąstingis. Kol kas niekas nesiima prognozuoti, kiek dar tirps ir taip sumažėjusios būsto kainos. Statybų vystytojai tik aimanuoja dėl nuostolių ir bankroto grėsmės, o potencialūs pirkėjai verčiau būstą nuomojasi. Pastarąjį dešimtmetį kopusi į kalną, nekilnojamojo turto rinka užkopė ant kainų viršūnės ir, anot ekspertų, jau ruošiasi leistis žemyn.
Šiuo metu statybų bendrovės stabdo darbus, o jau pastatytieji daugiabučiai kantriai laukia naujųjų šeimininkų.
„Lietuvoje – štilis. Pardavėjai nenuleidinėja kainų, nes tikisi gauti tai, ką buvo suplanavę. Pirkėjai nebeperka, nes laukia kada atpigs. Tikriausia
i pirkėjų lūkesčiai yra pagrįsti, o rinka kupina nerimo ir neapibrėžtumo. Verslininkai sako, kad jie parduoda [nekilnojamąjį turtą] pigiau nei buvo suplanavę. Aš manau, kad parduoda pigiau negu buvo investavę. Iteresas parduoti kuo brangiau pagrįstas marketinginiais sumanymais, bet rinkoje savikaina yra gerokai mažesnė negu minimi 4-5 tūkst. Lt“, – teigia Steponas Deveikis, Registrų centro Rinkos tyrimų ir duomenų analizės skyriaus vedėjas.
Pasak jo, kainų sumažėjimas 30-40 proc. būtų realus ir neskausmingas nei vienai pusei.
Aruodas.Lt skelbimų portalo duomenimis, didžiausi būsto kainų pokyčiai matomi didžiuosiuose šalies miestuose.
Per 2008 m. lapkritį ir gruodį kainos mažiausiai aptirpo sostinėje. Čia vieno kvadratinio metro kaina vidutiniškai smuktelėjo 160 Lt.
Kaune tokio pat ploto kaina atpigo beveik 200 Lt. Didžiausi pokyčiai pastebimi uostamiestyje. Čia vienas kvadratinis metras metų pabaigoje nuvertėjo vidutiniškai 400 Lt.
Visgi pirkėjai prisipažįsta, kad jiems pavykdavo nusiderėti dar maždaug penktadalį prašytos pardavimo kainos.
Tuo metu statybų bendrovės tvirtina, kad yra priverstos parduoti nekilnojamąjį turtą už savikainą. Didžiausius nuostolius skaičiuoja statę geresnės kokybės būstus brangiuose žemės sklypuose.
Bendrovės „Plienas“ generalinis direktorius Gediminas Bartkevičius teigia, kad kalbos apie statybininkų viršpelnius yra gerokai perdėtos.
Nekilnojamojo turto ekspertai sutaria, kad galutinę statinio kainą sudaro žemės sklypo, projektavimo, darbo jėgos, statybinių medžiagų kaina ir statybos bendrovės, pardavimo tarpininkų pelnas.
Dėl prasidėjusio sąstingio mažėja kai kurių statybos medžiagų vertė, darbininkų algos, žemės sklypų kainos.
„Tiesiog savininkai pradėjo realiau vertinti savo žemės sklypų plėtros galimybes. [...] Didžiausias aiškumas ir didžiausias nuleidimas – suvokimas ko tas tavo turtas yra vertas“, – sako Kęstutis Kristinaitis, Turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos vadovas.
Pasak jo, pradedama prašyti realesnės kainos negu įsivaizdavo turto savininkai.
Pasak Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, jei pernai Vilniuje per mėnesį būdavo parduodama apie 300 būstų, šį sausį tokių buvo tik 107.
„Žemės kaina krito net trigubai. Mes galim pasakyti, kad niekas tų sklypų su nukritusia kaina nenupirko. Niekas juose nepradėjo vystyti projektų“, – sako Gediminas Bartkevičius, bendrovės „Plienas“ generalinis direktorius.
Anot jo, paradoksalu, kad kritus kainai, nekyla pardavimai ir nėra reakcijos rinkoje.
„Kol kas didžiosios bendrovės lūkuriuoja, tačiau mažesnės priverstos parduoti bet kokiomis sąlygomis, kad bent grąžintų bankams kreditus“, – sako R. Dargis.
Pasak jo, didelę būstų pasiūlą rinkoje sudaro ne tik bendrovių savininkai.
Kai kurie dėl krizės darbo netekę ar sunkiau besiverčiantys žmonės siekia parduoti savo naujus būstus, kad įgytų trūkstamų pinigų.
Joana Lapėnienė
Marija Gabrienė
„Savaitė"
