Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc. balsų, ir nepriklausomas kandidatas G. Nausėda, kurį palaikė 30,93 proc. rinkėjų.
Utopiniam scenarijui nepasiruošę
Prezidento rinkimų įstatyme nėra numatyta scenarijaus, ką daryti, jei likę du kandidatai surenka vienodą skaičių balsų. Įstatyme rašoma, kad išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Apie tokią galimybę neužsimenama ir tiesioginius merų rinkimus reglamentuojančiame Savivaldos rinkimų įstatyme, kuriame taip pat tik patvirtinama, kad laimi kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Vis tik, Seimo rinkimuose tokio kazuso sprendimas yra nustatytas. Rašoma, kad jeigu vienmandatės apygardos rinkimų antrajame rinkimų ture abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmajame ture buvo gavęs daugiau balsų. Jeigu abu kandidatai pirmą kartą balsuojant taip pat buvo gavę vienodą balsų skaičių, rinkimų nugalėtojas yra nustatomas burtų keliu.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė portalui tv3.lt teigė, kad toks scenarijus, jog prezidento rinkimų antrajame ture kandidatai surinktų vienodą balsų skaičių – praktiškai neįmanomas.
Pašnekovė svarsto, kad jeigu visgi susiklostytų toks scenarijus, komisija susirinktų ir spręstų, ką toliau daryti. L. Matjošaitytės nuomone, būtų remiamasi analogiška situacija, kuri aprašyta Seimo rinkimų įstatyme.
„Bet tokia situacija yra utopinė“, – įsitikinusi L. Matjošaitytė.
Lemia burtai arba parlamentas
Jungtinėse Valstijose galimybė, kad prezidento rinkimuose kandidatai surinks vienodą skaičių balsų yra labiau tikėtina nei Lietuvoje, nes ten šalies vadovą renka 538 narių rinkikų kolegija. Jeigu abu kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, po 269, prezidentą renka Atstovų rūmai, o viceprezidentą – Senatas. Jei Atstovų rūmuose kandidatai surenka vienodą balsų skičių, balsuojama tol, kol kuris nors kandidatas surenka bent vienu balsu daugiau.
Kitokia tvarka taikoma, kai politikai renkami į Senatą arba Atstovų rūmus. Kiekviena valstija turi savitą tvarką, kas yra daroma, jei kandidatai surenka vienodą balsų skaičių. Daug kur vyksta balsų perskaičiavimas ir organizuojami pakartotiniai rinkimai. Tačiau kai kur iškart griebiamasi burtų.
Dažniausiai kandidatų pavardės yra užrašomos ant popieriaus lapukų, įdedamos į skrybėlę ar dubenį ir rinkimų komisijos narys ištraukia vieną lapuką. Politikas, kurio pavardė yra ištraukiama iš skrybėlės ir tampa rinkimų laimėtoju.
Toks scenarijus susiklostė praėjusių metų sausį Virdžinijos valstijoje, kai buvo organizuojami rinkimai į Atstovų rūmus. Perrinkimo siekęs respublikonas Davidas Yancey ir demokratė Shelly Simonds surinko vienodą skaičių balsų. Įvyko balsų perskaičiavimas, tačiau rezultatas nepasikeitė. Tuomet rinkimų komisija laimėtojo pavardę traukė iš dubens. Burtus ir rinkimus laimėjo Davidas Yancey.
Didžiojoje Britanijoje rinkimuose į parlamentą toks scenarijus niekada nėra įvykęs, tačiau yra nutikęs rinkimuose į miesto tarybą. Kandidatai tokiu atveju prašo balsų perskaičiavimo. Jei po perskaičiavimo rezultatas lieko toks pats, komisijos pirmininkas laimėtoją išrenka traukdamas pavardę iš skrybėlės arba mesdamas monetą.
