Mūsų šalyje dantenų kraujavimu skundžiasi net apie 90 proc. gyventojų. Kokios yra pagrindinės dantenų kraujavimo priežastys?
Dažniausiai dantenos kraujuoja dėl gingvito – dantenų krašto paburkimo, kurį sukelia bakterijos arba nekokybiškos konstrukcijos. Gingvitas yra paviršinis dantenų uždegimas, kuris rodo, kad dantenoms kažkas „nepatinka“.
Kita galima dantenų kraujavimo priežastis – periodontitas. Periodontitas yra sunkesnis dantenų uždegimas, kuris pažeidžia gilesnius dantenų sluoksnius, periodonto raiščius ir tirpdo kaulą.
Kas sukelia šiuos negalavimus?
Paprastai šiuos negalavimus sukelia apnašos, besikaupiančios sunkiai pasiekiamose vietose – tarpdančiuose ir dantenų vagelėje. Dažnas nežino, kad žmonės turi skirtingus dantenų tipus. Pavyzdžiui, jeigu dantenos yra aukštesnės, jas prižiūrėti sunkiau, o dantenų vagelėje dažniau prisikaupia bakterinio apnašo, kurio nepašalinus prasideda dantenų uždegimas.
Žinoma, gingvitas arba periodontitas pasireiškia ne kiekvienam. Dantenų atsparumas ligoms priklauso nuo paciento burnos mikrofloros, genetikos, gyvenimo būdo ir higienos įpročių.
Jeigu dantenos kraujuoja retai, negausiai ir tik valantis dantis. Ar ir tokiu atveju vertėtų sunerimti?
Negausus dantenų kraujavimas tikrai ne visada reiškia ligą. Kartais dantenų kraujavimą sukelia koks nors išorinis dirgiklis, pavyzdžiui, netinkamas tarpdančių priemonės naudojimas arba už konstrukcijos įstrigęs maistas. Kraujavimas, sukeltas išorinių dirgiklių, turėtų savaime liautis pašalinus jo priežastis ir tokiais atvejais gydymas tikrai nėra reikalingas.
Koks gydymas laukia tų, kuriems dantenų kraujavimą sukelia jūsų įvardintos ligos?
Gydant lengvą ir paviršutinį gingvitą, specialisto pagalbos dažniausiai net neprireikia. Ėmus tinkamai prižiūrėti dantis, dantenas ir pašalinus susikaupusias apnašas, uždegimas praeina savaime.
Tuo tarpu periodontito išsigydyti pačiam nepavyks. Šį negalavimą dažnai sukelia mineralizuotos apnašos, kurių pacientas pats pašalinti negali, todėl būtina specialistų pagalba.
Ar pacientas gali savarankiškai atskirti laikiną negalavimą nuo rimtos dantenų ligos?
Atskirti ligą pačiam gali būti sudėtinga. Jei kamuoja gingvitas ir pacientas imasi tinkamai prižiūrėti burnos ertmę – naudoja vieno danties šepetėlį ir kruopščiai valo tarpdančius, ligos simptomai sumažėja arba visai pranyksta. Gingvitas gali būti lokalizuotas arba generalizuotas. Esant lokalizuotam gingivitui kraujavimas pasireiškia tik keliuose tarpdančiuos ir didelių nepatogumų nesukelia. Tuo tarpu generalizuotas gingivitas gali išplisti visoje burnoje ir tuomet dantenos stipriau kraujuoja ir pabrinksta, tokiais atvejais dažniau kreipiamasi į specialistus.
Iš esmės, jeigu dantenų kraujavimas ir kiti nemalonūs pojūčiai tęsiasi ilgesnį laiką, o tinkama burnos higiena simptomų nesušvelnina – laikas kreiptis į specialistus, nes šie simptomai signalizuoja rimtą ligą.
Jei žmogus dar nesusidūrė su kraujuojančiomis dantenomis ir nori išvengti tokių problemų ateityje, kokias prevencines priemones galite rekomenduoti?
Būtina kruopščiai valyti dantis ir tarpdančius, taip pat bent kartą per metus atlikti profesionalią burnos higieną. Jeigu apnašos tarpdančiuose ir po dantenomis neužsilaiko ilgai, sumažėja ir uždegimo tikimybė.
