Pasak vienos iš „Vilties spindulėlio“ administratorių, svajonių būta įvairiausių: „Niekam ne paslaptis, kad daugelis negalią turinčius vaikus auginančių šeimų susiduria su nepritekliumi. Mūsų „spinduliukai“ – ypatingi, jų svajonės – taip pat. Mamos, patys vaikai nuoširdžiai rašė savo norus. Galiu pasidžiaugti, kad nė viena šeima ir nė vienas vaikutis neliko be dovanos – juk šv. Kalėdos yra stebuklų metas. Vis dėlto per šiųmetę akciją sulaukėme ir didelio šaukšto deguto medaus statinėje...“
Phillas Collinsas (buvęs „Genesis“ muzikantas)
Charlie Wattsas („The Rolling Stones“)
Rickas Allenas („Def Leppard“)
Žadėjo aukso kalnus
Vieną prieššventinį vakarą „Vilties spindulėlio“ paskyroje pasirodė širdutėmis padabintas jaunos merginos Vytautės įrašas. „Labas vakaras. Atėjau šį nuostabų vakarą nustebinti ar netgi pradžiuginti keletą šeimų. Taigi turiu dvi mašinas, kurias norėčiau padovanoti vilties spinduliukų šeimoms, kurioms to tikrai reikia“, – rašė Vytautė, prašydama nurodyti, kam ir dėl kokių priežasčių tokios dovanos reikia. Be to, žadėjo išpildyti po dvi dar dviejų šeimų vaikučių svajones.
„Lai Kalėdų dvasia jau dabar prasideda, mielosios (viskas tikra), – toliau suokė Vytautė. – Tikriausiai jums kyla klausimų, kodėl noriu prisidėti, bet atsakymas aiškus, kurį jums paaiškinsiu. Ilgokai stebiu išsipildymo akcijas, vilties spinduliukų grupę ir matau, kokie tie vaikučiai nuostabūs, o tėveliai stengiasi, kad tik vaikučiams nieko netrūktų ir viskas būtų kuo geriau. Niekada nelieku abejinga vaikučiams ar tokioms šeimoms. Tad noriu prisidėti prie Kalėdų stebuklo“ (kalba neredaguota).
Pasak „Vilties spindulėlio“ administratorės, įrašas sukėlė šiokių tokių abejonių, todėl su mergina bendrauta visą savaitę. Vis dėlto nuspręsta, kad jos noras padėti šeimoms nuoširdus. Administratorės su Vytaute aptarė, kurioms šeimoms jos siūlomos paramos reikia labiausiai.
Mamoms kilo abejonių
Mamos, priklausančio „Vilties spindulėlio“ feisbuko grupei, tikina: buvo sunku patikėti tuo, kad siūlomos dovanos yra realios. Pasak Brigitos (vardas pakeistas), pažadas dovanoti ne vieną tūkstantį eurų kainuojantį automobilį jos dėmesį patraukė neišsyk.
„Pirmųjų Vytautės įrašų nepastebėjau – tądien buvo mano mažylio gimtadienis, – pasakoja Brigita. – Perskaičiau tik mamų diskusijas, kur buvo svarstoma, ar tikrai ši mergina neįgalius mažylius auginančioms mamoms pasiryžusi dovanoti tokias brangias dovanas. Sutikite – sunku įsivaizduoti, kad kažkas gali dovanoti net du automobilius, kainuojančius po 12 tūkst. eurų. Vytautė yra jauna mergina, man ji neatrodė panaši į turtuolę ar verslo magnatę, kuri gali švaistytis tokiomis brangiomis dovanomis.“
Vis dėlto Vytautė nuoširdžiai įtikinėjo, kad automobilius tikrai turi, o jos tikslas itin kilnus – praskaidrinti neįgalius vaikus auginančių šeimų gyvenimą, padėti mamoms, kurioms likimas nepagailėjo išbandymų.
„Perskaičiau, kad vienas automobilis lyg jau padovanotas, liko antrasis. Tada išdrįsau paprašyti, kad mašina būtų skirta mūsų šeimai. Turime automobilį, bet juo važinėja vyras. Dar vienas mums labai praverstų“, – prisipažįsta Brigita.
Vytautė žadėjo jos prašymą apsvarstyti ir pranešti, ką nusprendė. Po poros dienų Brigita sulaukė džiugios žinios – automobilis skiriamas jos šeimai! „Abejonių, aišku, buvo ir tada. Vis dėlto mergina nuoširdžiai tikino, kad automobilis išties yra, tereikia palaukti iki gruodžio 12-osios, kol ji važiuos dalinti dovanų. Patikėjau“, – pasakoja Brigita.
Vėliau Vytautė ėmė Brigitai uždavinėti įvairius klausimus, ir po kurio laiko paskelbė apsigalvojusi: „Atsiprašau, persigalvojau, automobilį dovanosiu mergaitei, jai reikia labiau, ji gyvena kaime.“
„Bandžiau aiškinti, jog mes taip pat gyvename kaime. Buvo įdomu – kodėl dovanotoja taip staiga persigalvojo? Vis dėlto jai parašiau: „Jūsų automobilis, jūsų sprendimai“. Tuo mano nuotykiai su „dovanojamu“ automobiliu baigėsi“, – sako mama.
Kitos dovanos – taip pat tik pažadai
Vytautė mamoms ir jų vaikučiams siūlė įvairių kitų dovanų – pavyzdžiui, keksiukų, žadėjo užsakyti ant drobės pieštus vaikų portretus. Taip pat ragino mamas rašyti, ko reikia – ji tikino dovanosianti tai, ko joms trūksta.
Pamačiusi merginos įrašus „Vilties spindulėlyje“ negalią turinčio vaikučio mama Audronė sako buvusi maloniai nustebinta. „Pasidžiaugiau, kad yra žmonių, turinčių didelę širdį – juk Vytautė žadėjo išpildysianti visų „Vilties spindulėlio“ vaikų svajones. Pasidalinau savo svajone ir aš – mums labai reikėjo pasunkintos antklodės. Vytautė pažadėjo ją mums padovanoti“, – sako mama.
Mergina tik paklausė, kur tokiomis antklodėmis prekiaujama, kas jas siuva. Vytautė pati susisiekė su moterimi, siuvančia pasunkintas antklodes, atsiuntė mamai audinių, iš kurių galima rinktis užvalkalą, pavyzdžius. Pažadėjo, kad antklodė bus pasiūta po sausio 1-osios.
„Daugiau nesulaukusi žinių iš Vytautės pati parašiau įmonei, su kuria ji bendravo, – toliau pasakoja Audronė. – Sulaukiau atsakymo, kad toks užsakymas gautas, antklodė siuvama, bet užsakovė dingo it į vandenį, į žinutes nebeatsakinėja. Paprašiau siuvėjos, kad užsakymo neatšauktų, papasakojau, kas įvyko. Moteris pažadėjo mums antklodę padovanoti. Esu už tai jai labai dėkinga.“
Kai kurios šeimos Vytautei siuntė savo vaikų nuotraukas, nes ji žadėjo jas perkelti ant drobės. „Mamos fotografavo savo „spinduliukus“, siuntė jai nuotraukas. Sunku pasakyti, kam jai nuotraukų prireikė. Baugu, kad jos nebūtų panaudotos kokiems nors negeriems dalykams – neteisėtai paramai rinkti ar panašiai“, – dabar baiminasi paskyros administratorė.
Kaip vėliau paaiškėjo, nė vienas iš automobilių taip ir nebuvo dovanotas. Kaip ir kitos dovanos, kurias dosniai fantazijose žarstė Vytautė. Galų gale „Vilties spindulėlio“ paskyroje mergina parašė, kad kilo asmeninių problemų jos šeimoje, ir dingo palikusi mamas ne tik be žadėtų dovanų, bet ir be atsiprašymo.
Mamos įskaudintos
Mamos sako, jog joms sunku vertinti tokį merginos elgesį. Galbūt jai stinga dėmesio, gal ji turi psichologinių problemų. „Mums tai atrodė tarsi patyčios. Mamų, auginančių negalią turinčius vaikus, gyvenimas ir taip nėra lengvas. Aš pati ant nieko nepykstu ir neieškau kaltų. Vis dėlto Vytautės poelgis prieš gražiausias metų šventes buvo netinkamas“, – teigia Audronė.
Brigita sako nelabai tikėjusi sulaukti „Kalėdų senelio“ su brangiu automobiliu maiše. „Negaliu pasakyti, kad jaučiuosi nuskriausta. Vis dėlto manau, jog negalima žarstyti pažadų, jei žinai, kad jų tikrai neištesėsi“, – kalba mama.
Paskyros „Vilties spindulėlis“ administratorė apgailestauja, kad esama žmonių, kurie šv. Kalėdų proga drįsta dovanoti ne dovanas, o patyčias. „Sunku patikėti, bet, pasirodo, aferistų esama ne tik tarp dovanas gaunančių, bet ir jas dovanojančių“, – apibendrina moteris.
Susisiekti su Vytaute mums nepavyko. Merginos feisbuko paskyra, iš kurios ji susirašinėjo su „Vilties spindulėlio“ mamomis, yra neaktyvi. Išjungtas ir jos mobilusis telefonas.
Psichologės komentaras
Kadangi situacija, su kuria susidūrė negalią turinčius vaikus auginančios mamos, labai neįprasta, paprašėme ją pakomentuoti psichologę Rūtą Juliją Klovaitę.
„Atjausti ir padėti kitiems yra svarbu. Tai sustiprina ne tik tą, kuriuo rūpinamasi, bet ir tą, kuris padeda, – komentuoja R. J. Klovaitė. – Vis dėlto, kad galėtume padėti kitiems, patys turime būti pakankamai stabilūs ir tvirti. Kad mokėtume paguosti, turime pažinti kitų emocijas, žinoti, kas yra sielvartas, kas yra nelaimė, kas yra neįgalumas ar panašiai. Svarbiausia, turime būti empatiški, suprasti, kaip jaučiasi kitas. Empatija yra atjautos pagrindas. Žmogus, kuris neturi empatijos, yra nejautrus. Toks žmogus nejaučia kito skausmo, kito poreikių.“
Pasak psichologės, kiekvienas iš mūsų turi ir egoistinę, ir altruistinę pusę: „Tokį „pagalbininką“, su kokiu susidūrė neįgalius vaikus auginančios mamos, gali užvaldyti grandioziškumo idėjos, mintis, kad jis yra ypatingas ir išgelbės kone visą pasaulį. Bėda ta, kad labiausiai pagalbos tokiais atvejais reikia ne kitiems, o būtent tam žmogui. Jis pats negali įvertinti savo galimybių.“
R. J. Klovaitė pabrėžia, jog svarbu, kad pagalba būtų tikra. „Esama tokių, kurie mėgsta padėti, ir tokių, kurie moka padėti. Yra žmonių, kurie labai skuba padėti, dalija patarimus, sako: daryk taip ar anaip, nutaiso reikšmingą veido išraišką, laukia iš aplinkinių dėkingumo, liaupsių už savo gerumą. Iš tiesų jie tik maitina savąjį egoizmą. Esama ir tokių, kurie iš tiesų padeda, neskubėdami, nes žino, kad tai nėra paprasta, kad tai – atsakinga. Tokius žmones mes atpažįstame stebėdami jų gyvenimą. Jie tai parodo savo elgesiu ir veiksmais“, – sako psichologė.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
