“Iš gyventojų priėmimo. Soc. būsto gyventoja, neįgali. - Vicemere, aš pas jus. - Taip, taip, pasakokit savo reikalą. - Aš viską susitvarkiau, tai dabar jau nemeskit manęs iš buto... - ...?? - Gavau raštą, kad viršijau pajamas ir turiu išsikraustyti. - Tai kokios jūsų tos pajamos? - 200 Eur neįgalumo išmoka, bet, supraskit, sunku... todėl dirbu nepilnu etatu, tai gaunu dar 250 Eur, bet aš viską susitvarkiau... vakar mečiau darbą, tai dabar viskas tvarkoj bus. - Tai... dabar gyvensit iš 200 Eur išmokos? - O ką daryt... - Gal sutarkim taip, jūs skubiai grįžtat į darbą, o mes kažkaip sugalvosim, ką daryt. Kažkas netvarkoj su ta valstybės politika, kai viena ranka duoda, o kita atima. Kai žmonės yra skatinami slėpti pajamas arba dirbti nelegaliai, nes nauda gaunama iš darbo yra mažesnė už baudą, kurią valstybė skiria atimdama pagalbą”, - savo “Facebook” paskyroje pasidalino G. Paluckas.
323 eurų riba
Politikas tv3.lt sakė, kad tai – tik viena iš nedaugelio istorijų, nes jų tikrai netrūksta. Pagal įstatymą, pažymi jis, asmuo turi teisę į socialinį būstą, kai jo pajamos vienam asmeniui neviršija 323 eurų. Jei žmogus pradeda uždirbti nors kiek daugiau, jis iš būsto yra išmetamas.
„Būsto aprūpinimo politikos principas yra ydingas, nes nėra jokių pereinamųjų mechanizmų. Iš esmės visa pagalba atimama vienu ypu. Žmonės tai verčia imti pinigus vokeliuose ar slėpti darbo santykius, nes, jeigu tu dirbi už minimalią algą, iš tavęs atima socialinį būstą, tu eini nuomotis į rinką, o ten būsto nuoma prasideda nuo 200 eurų. Ta bausmė yra tokio dydžio, kad žmogui neapsimoka kabinti į gyvenimą. Tokiu būdu mes visiškai nesprendžiame problemos, nes siekis yra padėti žmogui, kad jis stengtųsi, kabintųsi – kad susitvarkytų gyvenimą. Dabar žmones kiša po tam tikra riba, kad jie ten ir liktų, nes nėra pereinamo mechanizmo“,- sakė G. Paluckas.
Pereinamasis laikotarpis
Politikas siūlo pereinamąjį laikotarpį žmonėms, kurie nebeatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų gyventi socialiniame būste: tiems žmonėms reikėtų, pavyzdžiui, kompensuoti dalį nuomos naujame būste.
„Ten yra labai daug niuansų, kuriuos esame susakę ir ministerijai (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – red.), ir Valstybės kontrolei, kuri kaip tik šiuo metu baigia socialinio būsto sistemos auditą ir labai tikimės, kad kažkoks pokytis atsiras, nes dabar tos situacijos absurdiškos. Sakau, žmogaus pensija ar pašalpa siekia vos 200 eurų, ir dabar tas žmogus žada tuoj pat mesti darbą, kad nereikėtų išsikelti iš būsto – tai ši politika visiškai kreiva“, - teigė pašnekovas.
Vilniaus vicemeras sako, kad tam, kad būtų įtvirtintas pereinamasis laikotarpis socialinio būsto gavėjams, kurių pajamos po truputį ima viršyti nustatytas „lubas“, papildomų pinigų beveik nereikėtų.
„Nereikia tam daug pinigų, tiesiog reikia sutvarkyti įstatymą ir apskritai keisti visą koncepciją iš socialinio būsto skirstymo į prieinamo būsto politiką. Čia yra skirtingi šiek tiek dalykai ir šio prieinamo būsto modelius taiko kitos šalys: ten, pavyzdžiui, matuojama, kiek išlaidų yra būsto nuomai, kokie yra mokėjimai bankui,kokią dalį nuo žmogaus pajamų tai sudaro: jeigu daugiau kaip 30/40 proc., automatiškai įgyji teisę į paramą: ar eilėje palauksi, kad gautum būstą, ar gausi dalinę kompensaciją, ar tau bus išnuomotas butas rinkoje, o tu tik dalį prisimokėsi – čia trūksta priemonių arsenalo ir lankstumo“, - kalbėjo G. Paluckas.
Kontrolė
Politikas sutiko, kad kartais socialiniuose būstuose gyvenantys žmonės piktnaudžiauja ta padėtimi – gauna nemažas pajamas „vokeliuose“ ir pagal gyvenimo lygį, jiems tikrai nepriklausytų gyventi tokiame būste. Čia G. Paluckas teigia, kad norima savivaldybių darbuotojams suteikti teisę įvertinti realią socialinio būsto gyventojų padėtį ir pamačius piktnaudžiavimus, turėti teisę tą paramą atimti.
„Savivaldybės įmonės ir administracija kontroliuoja, ar socialinio būsto gavėjai to būsto nepernuomoja – tai labai nesunku nustatyti, o patikrinti žmonių pajamas savivaldybė neturi jokios teisės. Visgi mes Valstybės kontrolei esame pasakę, kad norėtume, kad savivaldybės ir savivaldybės įmonių tarnautojams, atliekantiems šias funkcijas, susijusias su būstu, būtų irgi suteikta tokia teisė parašyti gyvenamosios aplinkos aktus: jeigu akivaizdžiai matai, kad žmonės gyvena geriau nei pagal pajamas, tai reiškia, kad yra požymių, kad slepia pajamas. Tada priimami sprendimai“, - sako G. Paluckas.
Dėl šių dalykų, teigia jis, jau buvo kreiptasi į ministerijas ir atėjusi nauja valdžia, sako jis, turėtų imtis veiksmų šiuo klausimu.
A. Sysas jau pateikė projektą
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas tv3.lt skė, kad jis jau pateikė įstatymo projektą, kuris prisidėtų prie mažiausias pajamas gaunančių asmenų situacijos pagerinimo.
„Antradienį pateikiau įstatymo pataisas. Siūlau, kad vienkartinės išmokos, nedidelės pajamos nebūtų įskaitomos į bendrąsias pajamas. Vaiko išmokos, kompensacijos padidina žmogaus pajamas, ir tada jis „lieka ant ledo“, - kalbėjo parlamentaras.
Yra trys dalykai, kuriuos reikėtų keisti: viena, jau pateikėme siūlymą dėl (nedidelių pajamų – red.) neįskaičiavimo. Antra , reikia didinti valstybės remiamas pajamas - čia Vyriausybės reikalas turėtų būti, ne atskirų Seimo narių. Trečias dalykas – žmogiškasis faktorius. Savivaldybės iš skirtų pinigų socialinėms reikmėms per metus sutaupo virš 100 mln. eurų. Jie gali padėti žmonėms spręsti tas problemas - juk jie lankosi ten, mato, kaip tie žmonės gyvena. Nereikia būti biurokratais“, - kalba A. Sysas.
Seimo narys pabrėžia, kad socialiniuose būstuose gyvena žmonės, kurių pajamos minimalios. Todėl Seimas, sako A. Sysas, išspręs tą problemą, kad vos 323 eurų ribą viršijančiam žmogui nereikėtų kraustytis iš socialinio būsto.
„Vienos pataisos jau pasiūlytos, manau, kad su laiku bus pasiūlytos ir kitos pataisos, ir Vyriausybė padarys tam tikras išvadas“, - sakė jis.
Ties tuo dirbs
Būsimas Socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat sutinka, kad dabartinė sistema yra ydinga ir nurodo, kad jis, kaip ir visa naujoji Vyriausybė, ties tuo klausimu dirbs.
„Iš esmės bendra pozicija yra padėti tiems, kurie gyvena su valstybės pagalba – ar tai būtu pagalba būstu, ar komunalinėmis pašalpomis. Padėti skatinant jų dalyvavimą darbo rinkoje – tokia yra bendroji nuostata. Greičiausiai mums reikėtų ieškoti minkštesnių priemonių, skatinančių darbą. Gali būti, kad reikėtų ieškoti pakopų, kur žmonių pajamoms augant, pašalpos mažėtų. Čia yra bendra nuostata, o kaip tas konkrečiai bus sprendžiama, reikia dar žiūrėti, skaičiuoti ir rasti tinkamiausius sprendimus.
Tokiu būdu mes skatiname slėpimą ir pasyvumą. Mes dirbsime ties tuo, kad žmonės aktyvintųsi, imtųsi savarankiškumo. Ties tuo dirbsime“, - tv3.lt sakė L. Kukuraitis.
Vilniaus savivaldybė turi apie 1,5 tūkst. socialinių būstų, dar 2656 butus Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąraše.
