Ir nors varžybos jau praeityje, Goda ir toliau stengiasi maitintis sveikai, nors savo sekėjus kartais paerzina ganėtinai nuodėmingais, bet be galo gardžiais patiekalų receptais. Ji neslepia – nepaisant to, kad sportas ir sveika mityba neatsiejama nuo jos gyvenimo, silpnumo akimirkų pasitaiko ir jai.
Naujienų portalui tv3.lt G. Ševčenko atvirai papasakojo apie savo mitybą, kaip dažnai sau leidžia pasimėgauti ne tokiais sveikais, bet be proto skaniais patiekalais, bei prabilo apie tai, ko daugelis vis dar bijo – proteininius saldumynus.
Goda, sportas ir teisinga mityba, tikriausiai, jau seniai yra tapę neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi. Kai kalbėjome prieš pusę metų, jūsų mityba rūpinosi Paulius Ratkevičius. O kaip valgote per karantiną?
Aš vis dar ištikima Pauliaus mitybai. Ačiū dievui, net ir karantino metu „Doof’as“ maistą pristato į namus. Kiekvieną rytą atsikeliu, atsidarau duris, o ten jau stovi mano maisto krepšelis.
Karantino metu vengiu parduotuvių, tad labai džiaugiuosi maistu į namus. Dabar ypač svarbu prižiūrėti mitybą ir judėti. Taip pripratau prie jų maisto, kad tuoj pamiršiu, kaip gaminti (juokiasi). Gaminti man patinka, tiesiog po visų varžybų maratonų dar iki dabar nekyla rankos sėsti prie puodų. Prisisėdėjau užtektinai. Reikia leisti sau ir pailsėti (šypteli).
Kaip, jei gaminatės maistą pati, atrodo jūsų dienos meniu?
Kadangi šiuo metu pati nesigaminu, dienos meniu atrodo taip, kaip Paulius jį sudaro. Ir nors turiu galimybę stebėti meniu, to nedarau. Smagu ir įdomu – tai lyg gauti dovanų. Nežinai, kas viduje (šypsosi).
Kai maistą gamindavausi pati, dienos valgiai, kaip ir dabar, buvo 5-6. Valgau kas 2,5-3 valandas. Valgydavau įvairiai – ryte dažniausiai rinkdavausi grikius su baltymų milteliais, kurie priduodavo skonio. Antram maistui būdavo kažkas lengvesnio – kartais varškė su natūraliu jogurtu be laktozės ir bananas. Vėliau – mėsa/žuvis ir angliavandeniai. Kiekis priklausydavo nuo laikotarpio. Likusiam dienos maistui rinkdavausi tą patį, tačiau viskas priklausydavo nuo to, ar ryškinuosi, ar palaikau formą, ar auginu masę. Na, o vakarienei – lašiša.
Pastaruoju metu vis labiau populiarėja ir protarpinis badavimas. Ar esate išbandžiusi? Kokia jūsų nuomonė apie tai?
Taip, pastebėjau, kad protarpinis badavimas šiuo metu gana populiarus, tačiau pati jo nesu bandžiusi ir nežadu to daryti. Ši dieta toli gražu tinkama ne visiems. Ir, manau, ją paskirti turėtų kvalifikuotas treneris ar mitybos specialistas, atsižvelgiantis į jūsų gyvenimo būdą. Manau, ši dieta labiau tinkama mažai judantiems, dirbantiems sėdimą darbą, neužsiimantiems sportu ar vyresniems žmonėms, bet ir tai tikrai ne visiems.
Nesu nei mitybos specialistė, nei trenerė, tad labai šiuo klausimu neišsiplėsiu. Manau, reikėtų palikti kiekvienam dirbti savo darbą. Dažnai sulaukiu klausimų ar prašymų sudaryti mitybos programas. Visiems visada atsakau tą patį – rinkimės atsakingai! Aš esu gydytoja, dirbu su oda. Taip, esu sportininkė ir žinių turiu daug, bet turiu kitą darbą, ir jam atsiduodu 100 procentų, o jokių mitybų sudarinėjimu aš neužsiimu. Ir man labai pikta, kai keliose varžybose sudalyvavusios merginos ar vaikinai puola skelbtis mitybos specialistais ir treneriais. Gaila žmonių, kurie patiki savo sveikatą tokiems „specialistams“.
Daugelis įsitikinę, kad tie, kas pratę prie sveiko gyvenimo būdo, niekuomet netingi, o ir jokio greitojo maisto ar saldumynų nenori. Kaip yra iš tiesų?
Būtų gerai! Mes irgi žmonės – normalu, kad kartais ir mes tingime, neturime motyvacijos, norime picos, ledų ar šokolado. Aš asmeniškai be proto mėgstu saldumynus, picas, blynus, koldūnus. Galėčiau tik tai ir valgyti (juokiasi).
Bet kas nutiktų, jei tik tai valgyčiau? Nesu iš tų, kuriems maistas „neina“ į kūną. Šiuo momentu varžyboms nesiruošiu ir nebeplanuoju to daryti. Tai sunku, nes buvau pratusi prie pusės metų griežtos dietos. O kai neturi kur dėtis, tai ir apie tokius maistus net kalbos nėra. Valgai vištą su agurku ir džiaugiesi, kad bent ją gali valgyti (juokiasi).
Po sezono – „pasileidi“ plaukus ir valgai ką nori. Tada paverki, nes preso nebėra. Susiimi vėl, bet ne per daug, nes žinai, kad už pusės metų vėl bus griežta dieta. Pernelyg savęs nekankini, nes žinai, kad laukia rimtas darbas, todėl leidi sau ir pailsėti.
Na, o dabar – viskas. Varžybų nėra jau metus, ir, manau, nebus ilgai, todėl tenka visada prisižiūrėti. Iš pradžių buvo sunkoka, bet dabar pripratau. Dabar man svarbiausia būti sveikai, sportiškai, palaikyti savo formas. O norint tai padaryti, svarbu išlaikyti sporto bei mitybos režimą. Kartais su nuodėmėmis, kas irgi yra reikalinga tiek kūnui, tiek ir sielai. Bet, žinoma, tos nuodėmės neturi sudaryti didesnės dalies, nei sveika mityba.
Kiek ilgiausiai esate „išklydusi“ iš sveikos gyvensenos kelio?
Kalbant apie mitybą, po varžybų esu išklydusi porai savaičių. Bet kai po tų dviejų savaičių būni nebepanaši į save, supyksti ir grįžti į režimą.
Kalbant apie dabartį, išklystu daugiausiai 2 dienoms. Daugiau sau neleidžiu ir nenoriu leisti. Užtenka nuvažiuoti pas mamytę, ir prasideda… Kepam picas, pyragą, blynus, verdam koldūnus. Pavalgau 2 dienas, o tada tenka 2 savaites dirbti, kad į save sugrįžčiau. Tiesa, mano mamos mityba visada buvo labai švari, o kai gyvenome kartu, maitinomės labai sveikai. Bet dabar mano atvažiavimas tiek jai, tiek man būna šventė, todėl atsiveria mūsų kulinariniai sugebėjimai (šypsosi).
Kaip dažnai leidžiate sau nukrypti nuo sveikos mitybos ir pasimėgauti kiek labiau nuodėmingais patiekalais?
Leidžiu sau tik savaitgalį, kartais – kas antrą. Taip pat, kai būnu pas mamą. Visą savaitę valgau savo maistą – žinoma, leidžiu sau pasmaguriauti proteininiais skanėstais prieš ar po treniruotės. Bet tikrų nuodėmių stengiuosi nedaryti.
Savo „Instagram“ pasidalijate įvairiais pyragų ar picų receptais. Ar jie – taip pat sveikesni, ar tai yra jūsų mylimiausios nuodėmės?
Tai – mano mylimiausios nuodėmės. Nors iš tiesų, pavyzdžiui, pica, palyginus su kavinėmis, tikrai daug sveikesnė. Picos padas – iš varškės, kiaušinių, speltos miltų. Ingredientai taip pat nėra blogi, išskyrus sūrį. Bet kokia pica be sūrio? Firminis mano padažas buvo su majonezu, bet pastaruoju metu pastebėjau, kad majonezą galima pakeisti natūraliu jogurtu, ir viskas pavyksta ne ką prasčiau.
O šokoladinis pyragas – viena didelė nuodėmė, bet kartais juk galima (šypsosi). Turiu dar daug receptų, kuriuos noriu išbandyti ir pasidalinti su kitais. Tačiau karantino metu jau pradėjau vengti tų kulinarinių kelionių. Dabar – pertraukėlė, bet ji kažkurį savaitgalį baigsis ir vėl visus pakankinsiu kokiu šedevru.
Kadangi paprastai rodote sveiką gyvenimo būdą, ar nesulaukiate priekaištų iš sekėjų, kad, neva, tai – tikrai ne patys sveikiausi patiekalai? O gal kaip tik, jie receptais džiaugiasi, išbando?
Kol kas dar negavau nė vienos piktos žinutės. Kaip tik labai daug sekėjų siunčia nuotraukas, kaip kepa mano picą ar pyragą. Labai smagu! Visas jų nuotraukas „Instagram“ dažniausiai sukeliu į highlight’us, tad išeina tokia bendra mūsų su sekėjais nuodėminga veikla (juokiasi).
Tiesa, viena mergina rašė, kad nepyksta vien dėl to, kad šalia to dalinuosi ir treniruotėmis namų sąlygomis bei įvairiais patarimais, kaip nepersivalgyti. Sakau, kad gyvenime visur turi būti balansas. Truputį blogo, bet, žinoma, daugiau gėrio – tada ir tos blogybės nebeatrodo tokios blogos (šypsosi).
Goda, ar apskritai jums lengva sukontroliuoti svorį?
Taip, nes šiuo klausimu turiu daug žinių. Jei norėčiau, per 3 mėnesius lengvai galėčiau numesti 10 kilogramų. Bet dabar man to nereikia, tad kontroliuoju tą svorį sveikai. Nenoriu prarasti moteriškų formų, nes man tai labai gražu, siekiamybė. Pati iš savęs esu moteriškų formų – visada turėjau platesnius klubus, apvalesnius sėdmenis, siauresnę taliją.
Bet metams bėgant pastebiu, kad organizmas vis labiau reaguoja į blogą maistą, anksčiau kilogramai taip nesirinkdavo. Todėl dabar turiu žiūrėti, ką dedu į burną. Kai jau matau, kad keli kilogramai „užsidėjo“, baigiu visus pyragų kepimus ir susiimu. Viskas labai greitai grįžta į senas formas, nes organizmas pratęs prie priežiūros. Medžiagų apykaita greita, tad didelių bėdų nėra.
Šią vasarą norėjau turėti pilvo presą, ir sekėsi neblogai, bet tada atėjo karantinas ir sugriovė mano planus. Bet visada yra išeitis – nebūčiau pagalvojusi, kad sportuoti galiu ir namie. Svarbiausia šiuo metu kuo daugiau judėti. Su savo sekėjais po treniruotės juokais dalinausi, kaip namie vaikštau ratais greitu žingsniu – neva darau cardio. Vėliau daug kas ėmė rašyti, kad taip pat rado naują būdą daryti cardio ir net pagavo „kablį“ surinkti kuo daugiau žingsnių po butą. Svarbu neprarasti humoro jausmo ir iš šitos blogybės išspausti kiek įmanoma daugiau pliusų.
Ką patartumėte daryti žmonėms, ypatingai karantino metu, kad nekiltų toks didelis noras užkandžiauti?
Vienareikšmiškai – judėti. Sportuoti, vaikščioti, bendrauti su namiškiais, išeiti į lauką, kur nėra žmonių, kvėpuoti grynu oru, nukreipti mintis nuo šaldytuvo. Sunkiau, kai oras prastas. Tačiau aš, net jei ir noriu valgyti, neleidžiu sau to daryti, jei nuo paskutinio maisto nepraėjo 2 valandos. Atsigeriu vandens, arbatos. Skysčiai – labai svarbu.
Paskutinis patarimas, kuriuo dalinausi su sekėjais, daug kam pasirodo buvo naujiena, todėl už tai sulaukiau daug padėkų, mat tai tikrai veikia. Kai suvalgome savo porciją, nesvarbu – ar tai būtų paprastas maistas, ar kokia nuodėmė, ir pajaučiame, kad jau gana, bet atsiranda tas kirminas smegenyse, kuris sako „dar“, tokiu metu aš išgeriu vandens, praskalauju burną, ir darau tai tol, kol tas skonis dingsta iš burnos. Galima ir dantis išsivalyti. Svarbu nustoti jausti tą skonį, o tada dings ir kirminas iš smegenų.
O užkandžiai tarp maisto yra vienas blogiausių dalykų, ypač karantino metu. Kai prisimenu sau šiai vasarai duotą pažadą, užkandžiauti noras praeina. Visada gyvenime svarbiausia turėti tikslą. Jei jį turi – viskas paprasčiau.
Neseniai „Instagram“ prabilote ir apie proteino šokoladukus ar kitus saldumynus, tačiau ne visi supranta, kuo jie geriau, nei paprasti saldumynai. Kaip paprastai tai paaiškintumėte?
Tai paprastai paaiškinti ganėtinai sunku, nes žmonės, kurie nesusiję su sportu, dažniausiai visur mato chemiją. Visi mes chemikai ir net žodyje proteinas mato kažkur užslėptą žodį „steroidas“. Nors tai yra tiesiog baltymas, o sportuojant baltymai yra svarbūs.
Kuo proteininiai saldumynai geresni nei tikri? Tuo, kad juose cukraus yra 100 kartų mažiau, nei įprastuose, o taip pat juose yra ir baltymų. Pastaraisiais metais be proto patobulėjo jų skonis, o asmeniškai man kai kurie iš jų netgi skanesni už tikrus saldumynus. Kai norisi saldaus, visada turiu jų po ranka.
Daug kam kliūna, kad jie saldūs, tačiau yra tik 1 gramas cukraus. O tada jau seka žodis „chemija“, saldikliai – baisu. Žinoma, saldiklių yra, bet ne visi jie yra visiškas blogis. Kitas dalykas, o cukrus, manote, sveika? Juk ne veltui jis vadinamas baltąja mirtimi. Jis sukelia priklausomybę, prilyginamas narkotikams. Cukrus dedamas visur, dėl to svarbu skaityti, kas yra rašoma ant pakuočių, nes žmonės, to nė nežinodami, suvartoja kosminius kiekius cukraus. O tada prasideda sveikatos problemos – nutukimas, diabetas, besikemšančios kraujagyslės, jau nekalbu apie kūno linijas.
Apibrėžiant – tiek proteininiai skanėstai, tiek tikri turi būti vartojami saikingai. Per didelis baltymo ar saldiklių kiekis kenkia. Per didelis cukraus kiekis – tuo labiau. Visur turi būti saikas. Bet kai kalba eina apie eilinę darbo dieną, ir užėjusį didelį norą „kažko saldaus“, 100 procentų visada geriau rinktis proteininius skanėstus arba tiesiog becukrius. Parduotuvės pilnos diabetininkų skyrelių, kuriuose labai daug skanių šokoladų ar sausainių, kurie leistini net sergant diabetu. O cukraus juose nėra.
Jūsų manymu, ar proteininius saldumynus reikėtų rinktis tik sportuojantiems, ar visiems, kurie nori išvengti papildomo cukraus?
Vienareikšmiškai – visiems. Aš net mamą pripratinau. Bet, kaip ir sakiau, yra žmonių, kurie vis dar bijo žodžio „proteinas“. Nors baltymus valgome kasdien (tai – mėsa, žuvis, kiaušiniai ir kt.), o ten, žinokite, irgi proteinas (šypsosi).
Bet vėlgi – saikas. Nusipirkus visą dėžę, nesuvalgykite jos iškart. Bet čia ir prasideda savęs auklėjimas. Nepamirškime išbandyti patarimų – prasiskalauti burną, paslėpti skanėstus toliau. Ir viskas bus gerai.
