Ne vienas per pastaruosius kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad už menką mokyklinio amžiaus vaikų užimtumą tenka brangiai mokėti – neturintys kuo užsiimti vaikai ir paaugliai laisvalaikį leidžia „šlifuodami“ gatves, miesto parkuose ar apleistų pastatų prieigose vartodami alkoholį bei kitus kvaišalus, o neretai laisvalaikio perteklius ir paaugliška vaizduotė pastūmėja nusikalsti.
Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų teigimu, popamokinėje veikloje dalyvauja tik kas penktas moksleivis. Dažnas savivaldybių ir mokyklų vadovų pasiteisinimas, kodėl moksleivių užimtumas toks nedidelis – lėšų trūkumas. Siekdama skatinti moksleivių įsitraukimą į popamokinę veiklą, ministerija planuoja įvesti neformaliojo ugdymo krepšelį, kuris užtikrintų meninės, sportinės ar kitos veiklos prieinamumą kiekvienam šalies moksleiviui.
Vienam vaikui – 100 litų
Anot ŠMM specialistų, neformaliajam ugdymui (NU) lėšos bus skirstomos vadovaujantis „krepšelio“ arba „pinigai paskui vaiką“ principu. Toks finansavimas sudaro galimybę vaikams ir jų tėveliams pasirinkti jiems aktualius ir naudingus užsiėmimus. NU vykdytojai stengsis organizuoti kuo įdomesnius ir kokybiškesnius užsiėmimus, stengdamiesi pritraukti vaikus. Planuojamas NU krepšelio dydis – 100 Lt vienam vaikui per mėnesį. Didesnės lėšos bus kaip ir iki šiol skiriamos muzikos, dailės, sporto mokyklose besimokantiems mokiniams (formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos).
Neformaliojo švietimo naujajame modelyje skirstomos numatomos dviejų rūšių programos: tai –neformaliojo ugdymo programos, kurios pasižymi lankstumu turinio, laiko, metodų atžvilgiu ir gali būti įgyvendinamos būreliuose, studijose, o formalųjį švietimą papildančias ugdymo programas įgyvendins dailės, muzikos, sporto, meno mokyklos. Šios programos bus rengiamos bei tvirtinamos ŠMM specialistų. Tokią neformaliojo ugdymo krepšelio finansavimo sistemą nuo rudens planuojama išbandyti keliose šalies savivaldybėse, o nuo 2012-ųjų įdiegti visoje šalyje.
Dėl lėšų varžysis profesionalai ir mėgėjai
Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Andrius Murauskas, kalbėdamas apie ŠMM planus įvesti naują neformaliojo ugdymo finansavimo tvarką, sakė: „Šiuos ketinimus vertinu nevienareikšmiškai, nes esama ir labai pozityvių aspektų, bet kartu ir dalykų, į kuriuos reiktų žiūrėti su tam tikru atsargumu. Tokio finansavimo privalumas tas, kad kiekvienas vaikas galės pasirinkti jam labiausiai priimtiną būdą išleisti valstybės skiriamus pinigus ir galės lankyti kokį nors būrelį, kurio anksčiau lankyti negalėjo. Toks finansavimo modelis bus akstinas atsirasti didesnei veiklų pasiūlai.“
Pašnekovas kartu išreiškė nuogąstavimus, kad tokios ugdymo įstaigos, kaip muzikos ar sporto mokyklos, susidurs su rimtomis finansavimo problemomis: „Šiuo metu šiose mokyklose dirba profesionalai, kuriuos reikia išlaikyti, jei norime, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos. Perėjus prie naujo neformaliojo ugdymo finansavimo modelio, gali būti sudarytos sąlygos atsirasti ne visai profesionalioms ugdymo įstaigoms, nes pagal naująją tvarką ir kokiam rūsy mokymas brazdinti gitara yra traktuojamas kaip ugdymas. Kita vertus, gal žmogaus siekis ne profesionaliai groti, o išmokti tiek, kiek reikia pagroti per draugų gimtadienius,“ – juokavo pašnekovas.
Kaip užtikrinti kokybę?
A. Murausko teigimu, daugiau atsakomybės guls ir ant pačių vaikų bei jų tėvų pečių renkantis papildomą veiklą. „Tai skatins atsakingiau rinktis, kokius įgūdžius ar gebėjimus vaikas nori tobulinti. Žinoma, kad sistema bus išbandyta, pasimatys ir silpnosios vietos bei ji bus patobulinta. Tikimės, kad valstybė šį procesą taip pat prižiūrės atidžiai ir išsaugos stipriuosius centrus – sporto ir meno mokyklas. Jeigu taip nutiktų, kad šios mokyklos netektų dalies mokinių, tokiu atvejų valstybė turėtų pagalvoti apie dotacijų pereinamuoju laikotarpiu sistemą.“
„Žinoma, visuomet išlieka klausimas, kokią kokybę gaus moksleiviai ir pirmajame projekto įgyvendinimo etape tokia rizika yra nemaža“, – kalbėjo A. Murauskas.
Po pamokų mokyklų nereiktų užrakinti
Ministerijos teigimu, įgyvendinus tokį finansavimo modelį per keletą metų bus pasiekta, kad pasirenkamajame ugdyme dalyvautų 50 proc. visų mokinių, šiuo metu šis skaičius sudaro vos penktadalį. Komentuodamas tokius ŠMM siekius, pašnekovas sakė: „Padidinus finansavimą, padidės ir paslaugų prieinamumas, bet jei finansavimas liks toks pat, tai didelė tikimybė, kad nukentės ugdymo kokybė, nes tie patys pinigai bus išskaidyti daugybei mokinių ir toms įstaigoms. Turinčios vardą, veiklai reikalingą bazę ir gerus specialistus mokyklos gali nesulaukti pakankamo moksleivių skaičiaus ir gali tekti šiek tiek nuleisti kartelę tam, kad pavyktų išgyventi“.
Kalbėdamas apie neformaliojo švietimo problemas Lietuvoje pašnekovas akcentavo, kad reiktų atkreipti dėmesį į mokyklų bendruomenių kūrimą ir stiprinimą: „Mokyklos po pamokų neturėtų būti užrakintos, o turėtų tapti visos bendruomenės centru. Kompiuterių klasės užrakinamos po pamokų ir kompiuteriai moraliai sensta ir fiziškai net nesugenda. Kartu būtų išspręstos ir kitos problemos – po pamokų vaikai nesibastytų gatvės iš neturėjimo ką veikti. Reikia sudaryti tokias sąlygas, kad vaikams nesinorėtų kuo greičiau bėgti iš mokyklos, o atvirkščiai – jie joje pabūtų ilgiau.“
