Savižudybių skaičius Lietuvoje tiesiogiai koreliuoja su nedarbu, o ne su alkoholio vartojimu. Tokius rezultatus atskleidė Mykolo Romerio universiteto profesorės Danguolės Jankauskienės vadovaujamas tyrimas, nors jį pradedant buvo manoma, jog pagrindinė savižudybių mūsų šalyje priežastis – alkoholis.
Auga nedarbas – daugėja savižudžių
Profesorė Danguolė Jankauskienė jokiu būdu nenumenkina neigiamos alkoholio žalos, bet pabrėžia, jog tyrimų rezultatai akivaizdžiai byloja – jei mūsų šalyje auga nedarbas, išauga ir savižudybių skaičius. Ir priešingai.
Taip aštriai reaguoti į darbo praradimą labiausiai būdinga, pasak pašnekovės, vyrams. „Užsienyje daugiau žudosi seni žmonės, o Lietuvoje – jauni, nepasiekę pensinio amžiaus, darbingi žmonės, – pabrėžė profesorė. – Nebeturi iš ko gyventi, kaip išlaikyti šeimas, ir pakelia ranką prieš save“.
D. Jankauskienės vadovaujamas tyrimas atskleidė, kad dažniau gyvybę sau atima žemesnio išsilavinimo žmonės, kaip jau minėta – vyrai, ir dažniau – kaimų gyventojai.
„Iš pradžių galvojome koreliaciją sieti su alkoholio vartojimu, bet labai aiškus tiesioginis ryšys pasirodė su nedarbu, nors alkoholis irgi tam paskatina. O norint išvengti šių savižudybių reikalinga kurti darbo vietas. Lietuvoje dar nepopuliarus socialinis verslas, kai, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės savanoriškai gali slaugyti ligonius ligoninėse, bendrauti su vaikais mokyklose. Tokiu būdu irgi būtų galima sumažinti savižudybių skaičių“, – kalbėjo pašnekovė.
Valstybė neinvestuoja
Tačiau, pasak D. Jankauskienės, „valstybė nenori į tai investuoti“. Vis dėlto kai kurie socialiniai projektai yra efektyvūs. Pavyzdžiui, vykdant akciją „Karas keliuose“ mirčių avarijų metu sumažėjo perpus – nuo 800 iki 400 per metus. Apskaičiavusi, už kokią sumą vienas Lietuvos pilietis sukuria vidaus produkto, profesorė tvirtina, jog prarasdama, tarkim, 400 savo piliečių, Lietuva patiria 1,3 mlrd. Lt per metus. „O socialiniai projektai tikrai tiek išlaidų nepareikalauja“, – pabrėžė D. Jankauskienė.
Tęsdama mintis pašnekovė akcentavo, kad sveikatos apsaugos sistemos esmė – sveiki piliečiai. „O į tai reikia investuoti. Normalioje socialinėje, fizinėje ir dvasinėje aplinkoje 80 proc. sveikatos priklauso nuo žmogaus, bet nemažai gali prisidėti ir valstybė“, – kalbėjo moteris. Pašnekovė įsitikinusi, kad užbėgti už akių savižudybėms (jei pagrindinė jų priežastis –nedarbas) nepakanka darbo biržai organizuoti „tik mokymus ir permokymus“, o reikia sukurti realias darbo vietas. Taip pat būtinos ir atitinkamos psichologinės tarnybos.
Pažeistų žmogaus teises
Vos ištikus ekonominei krizei psichologas Linas Slušnys dar 2008 metais viešai prabilo apie tai, jog darbo biržose reikalingi ir psichologai. „Mūsų sistemoje psichologai nedirba, – deja, tokį atsakymą pirmadienį išgirdo „Vakarų Lietuvos medicina“ iš Lietuvos darbo biržos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Jūratės Bumblienės. – Juk tai kainuoja". Tačiau atkreipė dėmesį, kad su bedarbiais dirbantys specialistai yra kvalifikuoti ir pajėgūs padėti žmogui pagal savo kompetenciją. „Žmonių neatstumiame, bet gilaus psichologinio darbo mūsų darbuotojai neatlieka, nes tokių paslaugų (psichologo konsultacijų.– Autorės pastaba) mes neteikiame. Taip net ir žmogaus teises pažeistume. Juk apie tokių paslaugų poreikį kiekvienam sprendžia šeimos gydytojai“, – kalbėjo J. Bumblienė.
Priežastys – kompleksinės
„Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinta psichoterapeutė Genovaitė Petronienė atkreipė dėmesį, kad savižudybių priežastys paprastai būna kompleksinės. Savo gydymo praktikoje nesutikusi paciento, kuris tiesiai būtų pasakęs, kad nenori gyventi netekęs darbo, bet yra pasitaikęs ne vienas depresinės būsenos, kai priartėja iki gyvenimo prasmės klausimų.
„Tačiau ne visi žudosi, praradę darbą“, – sako psichoterapeutė. Tokiomis aplinkybėmis nusižudyti labiau linkusios, anot jos, savimi nepasitikinčios, silpnos asmenybės. Tai tie žmonės, kurie įpratę vykdyti kitų nurodymus , paskirtas užduotis, todėl praradę darbą jie nesugeba patys rasti išeities. Psichologė siūlo tokiems žmonėms pirmiausia neužsidaryti ir išeiti iš savo kambario, savo buto, susitikti su kitais žmonėmis, gal pradėti lankyti kokius kursus ar klubą. Svarbiausia – rasti užsiėmimą.
O psichologo konsultacija, G. Petronienės manymu, praverstų ir Darbo biržos skyriuose.
Retai palieka raštelį
Gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis „Vakarų Lietuvos medicinos“ klausimus pirmiausia atrėmė savais klausimais: „Iš kur jūs žinote, kad pagrindinė savižudybių priežastis – nedarbas? Ar atlikti oficialūs tyrimai? Norėčiau juos pamatyti“.
Sužinojęs, kad minėtus tyrimus atliko D. Jankauskienė, psichiatras pasakė gerbiąs profesorę, bet tyrimo rezultatais vis tiek abejojąs. „Nustatyti savižudybės priežastis apskritai sudėtinga, juk retas kuris palieka atsisveikinimo raštelį, kuriame nurodo, kodėl pasitraukė iš gyvenimo, – kalbėjo gydytojas. – Be to, priežasčių gali būti įvairių ir ne viena“.
Pasidomėjus, ar pačiam psichiatrui teko susidurti su pacientais, ketinančiais kelti ranką prieš save, kai prarado darbą, A. Slatvickis atsakė: „Visų pirma tokie žmonės nesikreipia į specialistus. Antra, žmogus ir pats gali nežinoti, kokia jo blogos savijautos priežastis. Skundžiasi galvos skausmais, bloga nuotaika, bet juk nesako nė vienas: „Man skauda galvą, nes praradau darbą“. Nebent iš pokalbio gali paaiškėti, kad tam tikri simptomai atsirado, pavyzdžiui, netekus darbo“.
Gydytojas sakė negalįs ir pateikti bendrų visiems patarimų, kaip ištverti krizę netekus darbo, kad neišsivystytų depresija ir dar blogiau – nenoras gyventi. Kiekvienas esąs individualus. Pavyzdžiui, jei žmogus vienišas ir jam darbas buvo vienintelė galimybė bendrauti, reikia rasti kitokių bendravimo būdų.
Beje, teiginiu, kad savižudybių skaičius tiesiogiai koreliuoja su nedarbo skaičiais, nepatikėjo ne tik A. Slatvickis. Neslėpė abejonių ir Darbo biržos atstovė J. Bumblienė, paprašiusi žurnalistės nurodyti minėtų tyrimų autorių.
Šiek tiek statistikos
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2012 m. balandžio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 244 tūkst. bedarbių, arba 11,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tarp bedarbiais registruotų asmenų vyrų 20,2 tūkst. daugiau negu moterų. Kovo pabaigoje šalyje buvo registruota 132,1 neturinčių darbo vyrų ir 111,9 tūkst. moterų. Bedarbiai vyrai sudarė 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų, bedarbės moterys – 10,9 proc. tos pačios amžiaus grupės moterų.
Jaunų iki 25 m. amžiaus bedarbių balandžio 1 d. šalyje buvo registruota 32,9 tūkst. Jaunuoliai sudaro 13,5 proc. visų bedarbių. Jaunimo nedarbo rodiklis kovo pabaigoje buvo 7,5 proc. šalies 16 – 24 metų amžiaus asmenų.
Pernai Lietuvoje užregistruota 1018 savižudybių.
Ligita Sinušienė
vlmedicina.lt
