Vakar Šiaulių arenoje, kaip ir dar trijuose šalies miestuose — Alytuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje, prasidėjo tikrosios krepšinio aistros. Pasipuošę nacionalinių komandų atributika, prie arenos rinkosi Vokietijos, Serbijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos, Izraelio rinktinių sirgaliai. Į B grupės kovas nespjovė ir lietuviai. Nesnaudė ir bilietų perpardavinėtojai.
Vokiečių Dievas — Dirkas
Į pirmąsias rungtynes tarp Serbijos ir Italijos rinktinių žiūrovai pradėjo rinktis prieš valandą. Originalia apranga, atributika, vėliavomis labiausiai išsiskyrė vokiečių krepšinio aistruoliai.
Klausti, koks mėgstamiausias vokiečių sirgalių žaidėjas, nė neverta. Atsakymas vienas: Dirkas Novickis. Šios žvaigždės atvaizdas puošia ir daugelio marškinėlius. Viena vokiečių kompanija išsiskyrė lietuviškomis kepurėmis-cilindrais, kuriuos spėjo įsigyti prekybos centre.
Pasirengę kovoms buvo ir italų, prancūzų, latvių, serbų sirgaliai bei žalieji mūsų krepšinio aistruoliai. Mažiausiai į akis krito Izraelio fanai.
Vokietijos vėliavą pečius apsigaubęs Mathias iš Berlyno Šiauliuose — ne naujokas. Vaikinas yra studijavęs pagal „Erasmus“ programą Estijoje, buvo pasiekęs ir Šiaulius — arenoje žiūrėjo rungtynes. Šį kartą vaikinas su draugais bus savaitę.
Dėl bilietų į krepšinio rungtynes sukti galvos jam neteko: padėjo lietuviai bičiuliai.
Vokietis tikisi, kad jo šalies komanda kovos dėl olimpinių kelialapių: „Šešetukas būtų šaunu, finalas, ko gero, per aukštai“.
Einant pro apsaugą, Mathiasui teko paaukoti Lietuvos vėliavos spalvomis margintą tarškynę. Apsaugos darbuotojams užkliuvo ir jo bičiulio vėliava. Po derybų su apsauga vokiečiams pavyko įtikinti, kad vėliava — leidžiamo dydžio.
„Esu aistringas krepšinio fanas“, — sakė vietoje kepurės krepšinio kamuolį užsismaukęs vokietis Vincent Vetter. Vaikino marškinėliai — su Dirko Novickio atvaizdu, ant nosies — vokiečių vėliavos spalvų akiniai.
Vincentas į Šiaulius atvyko tik dėl krepšinio, bilietus turi į trijų dienų rungtynes.
Finale Vincentas mato ispanus ir vokiečius arba ispanus ir graikus. Lietuvai jis prognozuoja pusfinalį. Ispanai, vokiečio nuomone, lietuviams būtų per sunkus varžovas.
Šiauliuose — didis krepšinis
Italės Linda ir Caterina Šiauliuose — pirmą kartą. Merginos krepšinį žaidžia nuo vaikystės, abi atstovavo gimtosios Florencijos komandai. Jų mylimiausias krepšininkas Andrea Bargnani. Jos tiki — čempionato laurus nuskins lietuviai.
Žaliais marškinėliais pasipuošę Artūras ir Juozas (tėvas ir sūnus) atvyko iš Skuodo ir Plungės. Jie sirgs už latvius: „Visos komandos čia įdomios, į Panevėžį bilietų negavome, tad rinkomės Šiaulius.
Latvis Arturs Mecbergs iš Jūrmalos atvažiavo vienai dienai. Paklaustas, ar daug latvių planuoja atvykti į Šiaulius, Arturs svarstė: „Krepšinis — ne ledo ritulys, be to, laukia Rugsėjo 1-oji. Bilietai ne pigiausi — 50 latų, latvių komanda šiemet ne pati stipriausia.“ Pasak latvio, šių priežasčių pakanka rungtynes stebėti per televizorių.
Arturs Europos čempionate yra buvęs prieš porą metų, tad žino, ką reiškia ši krepšinio šventė: „Jausmas nenusakomas! Kad ir tokios rungtynės, kaip Latvija ir Pranzūzija, kurios sudėtyje — tiek NBA žvaigždžių! O dar pamatysime Dirką Novickį! Tai — didysis krepšinis! Norėjome pamatyti ir lietuvių kovas, bet bilietai buvo išpirkti.“
Pasiteiravus apie būsimus čempionus, latvis su plačia šypsena garantavo: „Žinoma, lietuviai!“
Paklaustas, ar tikisi lietuvių palaikymo, Arturs pirmiausia pasitikslino, kokiu laiku žaidžia lietuviai. Sužinojęs, kad lietuvių rungtynių laikas — 21 valanda, nusiramino: „Latviai žaidžia šeštą, tad lietuviai galės sirgti už latvius. Jei palaikysit mūsų komandą, mano parama jums — garantuota“.
Krepšinio piligrimas
Prancūzijos vėliava apsigaubęs Bernard Morineau džiugiai tvirtino: „Esu įsitikinęs, kad Lietuva yra geriausia vieta krepšiniui visame pasaulyje, aš toks laimingas čia būdamas“.
Krepšinio sirgalis žino, ką sako: jau daugybę metų keliauja ten, kur vyksta krepšinio čempionatai. Ir taip — metai po metų.
Lietuvoje jis bus tris savaites: savaitę Šiauliuose, tada keliaus į Vilnių ir Kauną — žiūrėti pusfinalio ir finalo kovų.
Mėgstamiausios aistruolio komandos — Prancūzija, Ispanija ir Lietuva. „Bet Ispanija po Lietuvos“, — lietuviškai mūsų šalies vardą ištaria prancūzas. Jo mėgstamiausias lietuvių žaidėjas — Š. Jasikevičius. Šią pavardę prancūzas ištaria be klaidų.
Prognozuodamas savos komandos galimybes, prancūzas buvo atsargus: „Žinote, visko gali nutikti“.
Bilietų verslas
„Perku bilietus“, — prie arenos dairėsi tokį užrašą rusų ir anglų kalbomis ant krūtinės pasikabinęs rusakalbis vyras. Pamatęs žurnalistų akreditacijų korteles, į kalbas vyras nesileido. “Jūs juk — paparaciai“, — kalbą bandė nukreipti vyras.
Vieną atliekamą bilietą norėjęs parduoti lietuvis kumštelėjo: perpardavinėtojas, perkantis, parduodantis bilietus, veikia ne vienas. Iš Latvijos atvykę trise. Bilietus perka, o paskui — parduoda.
Paslauga — vėliava ant veido
Kaunietės Gintarė ir Simona prie arenos margino sirgalių veidus vėliavų spalvomis. Užmokestis — arbatpinigiai. Prie merginų rikiavosi eilė norinčiųjų marginti veidus. Pasak merginų, aktyviausi čia — italai.
Vilniuje gyvenanti latvė Velga žandus prašė išpiešti dviejų šalių vėliavų spalvomis: latvių ir vokiečių.
Velga rungtynes Šiauliuose rinkosi dėl dviejų priežasčių: šiame mieste žaidžia tautiečiai latviai ir itin mėgstama vokiečių komanda, kurioje, žinoma, Dirkas Novickis.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
