Neseniai įvyko 2009 metų NBA naujokų birža. Joje nieko nuostabaus neatsitiko: Blake'as Griffinas, kaip ir buvo tikėtasi, pašauktas pirmuoju numeriu. Ar jis iš tiesų to vertas? Tai sužinosime prabėgus ne vienam ir ne dviem sezonams, o dabar pateikiame geriausių visų laikų NBA žaidėjų, kurie buvo pakviesti būtent pirmuoju šaukimu, dešimtuką.
10. Davidas Robinsonas (San Antonijaus „Spurs“).
San Antonijaus „Spurs“ ekipa 1987 metais pirmuoju šaukimu į NBA pasikvietė D. Robinsoną, tačiau žaidėjas lygoje pradėjo rungtyniauti tik po dvejų metų, nes norėjo gauti išsilavinimą jūrų kariniame laivyne. „Spurs“ ne itin džiaugėsi, jog jų žaidėjas praleis 2 sezonus ir tik tada prisijungs prie komandos.
Vis dėlto, kai išaušo ta diena, kai tvirto sudėjimo D. Robinsonas apsivilko 50 numeriu pažymėtais marškinėlius, „Spurs“ pradėjo trinti rankomis. Jau debiutiniame sezone 216 cm ūgio amerikietis vidutiniškai rinko daugiau nei po 20 taškų ir atkovojo daugiau nei 10 kamuolių.
D. Robinsonas dabar gali girtis, jog net 14 sezonų jis atidavė vienintelei ekipai, su kuria buvęs karininkas iškovojo du NBA čempionų titulus.
„Admirolas“, taip buvo vadinamas D.Robinsonas, tris kartus dalyvavo Olimpinėse žaidynėse. 1992 metais Barselonoje ir 1996 metais Atlantoje jis su JAV nacionaline krepšinio rinktine iškovojo aukso medalius.
Atletiškas vidurio puolėjas taip pat savo pavardę įrašė tarp vos 4 žvaigždžių, kurioms per mačą yra pavykę atlikti keturgubą dublį (!). 1994 metais D. Robinsonas mače prieš Detroito „Pistons“ įmetė 34 taškus, atkovojo 10 kamuolių, atliko tiek pat rezultatyvių perdavimų ir blokavo net 10 varžovų metimų.
Per visą savo karjerą D. Robinsonas sužaidė 987-erias rungtynes, vidutiniškai pelnė po 21,1 taško, atkovojo 10,6 ir perėmė 1,4 kamuolio, atliko 2,5 rezultatyvaus perdavimo bei blokavo po 3 varžovų metimus.
9. LeBronas Jamesas (Klivlendo „Cavaliers“).
Turbūt niekas neabejoja, jog 2003 metų pirmasis NBA šaukimas L. Jamesas baigęs karjerą pateks į Šlovės muziejų. L. Jamesas – vienas geriausių krepšininkų, kada nors bėgiojusių ant parketo. Jo sąskaitoje jau yra Metų naujoko, rezultatyviausio lygos žaidėjo bei naudingiausio NBA krepšininko (MVP) titulai.
Jeigu LeBronas dar šiek tiek pagerintų gynybą, galbūt jam ir jo komandos draugams pavyktų užkopti ir į patį NBA Olimpą.
L.Jamesas per savo šešerių metų karjerą stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje praleido tik 20 rungtynių, o jo karjeros vidurkiai įspūdingi: vidutiniškai 27,5 taško, 7 atkovoti kamuoliai, 6,7 rezultatyvaus perdavimo bei 1,8 perimto kamuolio.
Tikriausiai niekas nenustebs, jei „karalius“ po kelerių metų bus keliomis pozicijomis aukščiau, nes kiekvieną sezoną jis vis labiau tampa dominuojančia jėga NBA arenose.
8. Elvinas Hayesas (San Diego „Rockets“, Baltimorės „Bullets“ ir Hiustono „Rockets“).
„Didįjį E“ į lygą 1968 metais pakvietė San Diego „Rockets“ komanda. E. Hayesas, vos pravėręs NBA duris, privertė savo varžovus jį gerbti. Jau debiutiniame sezone naujokas pirmavo pagal pelnomus taškus visoje NBA lygoje (28,4 taško).
1972 metais E. Hayesas buvo išmainytas į Baltimorės „Bullets“, o dar po 6-erių metų su šia komanda jis laimėjo NBA čempionatą. Vienas geriausių sunkiųjų kraštų per visą lygos istoriją rungtyniavo net 16 metų ir NBA istorijoje paliko didelį antspaudą.
E. Hayesas yra septintas krepšininkas per visą istoriją pagal įmestus taškus (27313 taškų) bei ketvirtas pagal atkovotus kamuolius (16279 kamuolių). Negana to, puolėjas net 12 kartų dalyvavo „Visų žvaigždžių“ rungtynėse ir yra įrašytas į geriausių visų laikų krepšininkų 50-uką.
Per savo karjerą Šlovės galerijos narys vidutiniškai rinko po 21 tašką, atkovojo 12,5 atšokusio kamuolio ir atliko 1,8 rezultatyvaus perdavimo.
7. Timas Duncanas (San Antonijaus „Spurs“).
Dar vienas protingo San Antonijaus „Spurs“ klubo pasirinkimo pavyzdys – T. Duncanas, pakviestas pirmuoju šaukimu 1997 metais. Mergelių salose gimęs T. Duncanas yra tituluojamas nesavanaudiškiausiu ir drausmingiausiu NBA žaidėju.
Puolėjas niekada nesivėlė į muštynes, nebuvo sulaikytas su ginklais ar narkotikais. Timui jau 33-eji, tačiau jis išlaiko gerą sportinę formą, o jo vedama „Spurs“ ekipa vis dar yra tarp Vakarų konferencijos lyderių.
Nuo to laiko, kai T. Duncanas atėjo į NBA, jo žaidimas vis gerėjo, o jau 12 metų trunkančios karjeros rodikliai – aukščiausio lygio.
T. Duncanas turi keturis NBA čempionų titulus, 3 kartus jis tapo finalo naudingiausiu žaidėju, o 2 kartus – naudingiausiu reguliaraus sezono krepšininku. Amerikietis yra mėgstamas fanų, jis net 11 kartų dalyvavo Visų žvaigdžių mače (3 kartus tapo šio mačo MVP), taip pat 12 kartų pateko į geriausiai besiginančių žaidėjų penketuką bei 9 kartus į pirmąją geriausių NBA žaidėjų komandą.
Per savo dar nebaigtą karjerą T. Duncanas sužaidė 899 rungtynes, per jas vidutiniškai pelnė 21,4 taško, po krepšiais atkovojo 11,7 atšokusio kamuolio, atliko 3,2 rezultatyvaus perdavimo ir blokavo 2,3 varžovų metimo.
Kas žino, gal prieš išeidamas į pensiją mažakalbis T. Duncanas dar kartą garsiai primins apie save.
6. Elginas Bayloras (Mineapolio/Los Andželo „Lakers“).
E. Bayloras – 1958 metų pirmasis šaukimas, viena ryškiausių „Lakers“ personų per klubo egzistavimą. Šis 196 cm ūgio puolėjas buvo nuostabus metikas, geras kovotojas dėl atšokusių kamuolių bei nesavanaudiškas, kai reikėdavo atlikti perdavimą komandos draugams. Lygos naujokas Bayloras po pirmo savo sezono buvo ketvirtas NBA pagal pelnomus taškus (29,4), trečias pagal atkovotus kamuolius (15,0) ir aštuntas pagal rezultatyvius perdavimus (4,1).
Prieš ateinant į komandą Elginui „Lakers“ sezoną baigė tragiškai – 19 pergalių ir 63 pralaimėjimai. Vos atėjęs naujokas atgaivino ekipą ir nuvedė ją iki NBA didžiojo finalo, kuriame laukė Bostono „Celtics“. Vis dėlto E. Baylorui ir jo komandos draugams nepavyko nugalėti „keltų“, jie seriją pralaimėjo 0:4.
E. Bayloras NBA lygoje žaidė 13 sezonų, dalyvavo 846 rungtynėse, vidutiniškai pelnė 27,4 taško, atkovojo 13,5 atšokusio kamuolio ir atliko 4,3 perdavimo. Be to, amerikietis, baigęs profesionalaus krepšininko karjerą, tapo Los Andželo „Clippers“ generaliniu vadybininku. Šias pareigas Elginas ėjo 22-ejus metus, o 2006 metais jis buvo pripažintas geriausiu vadovu.
Vienas ryškus „Lakers“ asmuo, buvęs šio klubo narys Jerry Westas apie Elginą yra pasakęs: „Jis buvo vienas nuostabiausių metikų, kuriuos aš kada nors žinojau. Žmonės kalbėjo apie kitus gerus žaidėjus, bet aš nemačiau nei vieno, kurį galėčiau palyginti su Elginu.“
5. Hakeemas Olajuwonas (Hiustono „Rockets“, Toronto „Raptors“).
Dabar Hiustono „Rockets“ simbolis yra Yao Mingas, tačiau nuo 1984 iki 2002 metų šio klubo veidas ir siela buvo nigerietis H. Olajuwonas. Du NBA čempionų titulai su „Rockets“, vienas MVP apdovanojimas, du NBA geriausiai besiginančio žaidėjo titulai.
Nedaug trūko, jog Hakeemas taptų ir Metų naujoku. Jo statistika debiutiniame sezone buvo 20,6 taško, 11,9 atkovoto kamuolio ir 2,7 blokuoto metimo. Tiesa, buvo ir geresnis naujokas, tai – trečiu numeriu pakviestas legendinis Michaelas Jordanas.
Vieną sezoną nigerietis, turintis JAV pilietybę, rungtyniavo Toronto „Raptors“ klube, į kurį jį išmainė „Rockets“ komanda.
Per savo spalvingą karjerą H. Olajuwonas sužaidė iš viso 1238 rungtynes, vidutiniškai pelnė po 21,8 taško, atkovojo 11,1 ir perėmė 1,8 kamuolio, atliko 2,5 rezultatyvaus perdavimo bei blokavo 3,1 varžovų metimo.
4. Earvinas Magicas Johnsonas (Los Andželo „Lakers“).
M. Johnsonas – geriausias kada nors lygoje rungtyniavęs įžaidėjas. Kai šis žaidėjas 1979 metais pravėrė duris į NBA, į jį pradėjo lygiuotis visi. Laikai keičiasi, tačiau Magicas vis dar yra daugelio vaikų ir krepšininkų idealas. „Magic“ išvertus iš anglų kalbos reiškia „kerai“, „magija“. Būtent taip magiškai ir rungtyniavo M. Johnsonas.
M. Johnsonas su „Lakers“ komanda iškovojo net penkis NBA čempionų titulus, po tris kartus amerikietis tapo finalų ir reguliaraus sezono MVP, du kartus Visų žvaigždžių rungtynių naudingiausiu žaidėju. M. Johnsonas dvylika kartų dalyvavo Visų žvaigždžių mače, 9-is kartus jis pateko į pirmąjį geriausių žaidėjų penketą.
1991 metais „Lakers“ lyderis šokiravo visą pasaulį prisipažinęs, jog serga ŽIV. Po šio pareiškimo M. Johnsonas pasitraukė iš profesionalaus sporto. Tiesa, 1995 metais jis grįžo.
206 cm ūgio gynėjas per savo karjerą sužaidė 906 mačus, vidutiniškai pelnė po 19,5 taško (52% taiklių metimų), atkovojo 7,2 ir perėmė 1,7 kamuolio bei atliko 11,2 rezultatyvaus perdavimo ekipos draugams.
3. Oscaras Robertsonas (Cincinnati „Royals“, Milvokio „Bucks“).
O. Robertsoną pirmuoju šaukimu 1960 metais pasikvietė Cincinnati „Royals“ komanda. Krepšininkas su klubu tada pasirašė trejų metų 100 tūkst. JAV dolerių kontraktą (tada tai buvo milžiniški pinigai) ir pateisindamas vadovų lūkesčius laimėjo Metų naujokų titulą. Antrajame sezone O. Robertsonas padarė tai, ko iki tol nepavyko niekam padaryti: baigė sezoną turėdamas trigubą dublį kaip vidurkį (30,8 taško, 12,5 atkovoto kamuolio ir 11,4 rezultatyvaus perdavimo).
„Didysis O“ per savo įspūdingą karjerą iškovojo vos vieną čempionų titulą, tai jis padarė 1971 metais, vilkėdamas Milvokio „Bucks“ aprangą. Be šio svarbiausio titulo, Oscaras kartą buvo pripažintas reguliaraus sezono MVP, 12 kartų krepšininkas pateko į Visų žvaigždžių rungtynes (3 kartus tapo MVP), 9 kartus pateko į Visų žvaigždžių pirmąjį penketą bei 1960 metais su JAV rinktine laimėjo olimpinį auksą.
Kai 196 cm ūgio įžaidėjas baigė karjerą, „Bucks“ arenos palubėse buvo pakabinti 1 numeriu pažymėti marškinėliai, o „Royals“ – 14-tu. Šių numerių tose ekipose daugiau niekas nebegali turėti.
Daugiau kaip 1000 varžybų sužaidęs O. Robertsonas gali pasigirti įspūdinga statistika: vidutiniškai 25,7 taško, 7,5 atkovoto kamuolio bei 9,5 rezultatyvaus perdavimo.
2. Shaquille'as O'Nealas (Orlando „Magic“, Los Andželo „Lakers“, Majamio „Heat“, Fynikso „Suns“).
1992 metų NBA naujokų biržoje Orlando „Magic“ ekipa pirmuoju šaukimu pasirinko galingo stoto 216 cm ūgio vidurio puolėją Sh. O'Nealą. Orlande Šakas praleido gerus 4-is sezonus, tačiau titulo su šia komanda taip ir neiškovojo. Po gero pasirodymo Atlantos olimpinėse žaidynėse Los Andželo „Lakers“ klubas su „Svajonių komandos“ nariu sudarė 7-erių metų 121 mln. JAV dolerių kontraktą.
Nuo tada prasidėjo „Šako era“. Sh. O'Nealas. padedamas Kobe Bryanto ir kitų komandos draugų, dominavo lygoje, iškovojo tris NBA čempionų titulus iš eilės, visuose čempioniškuose finaluose buvo pripažintas naudingiausiu žaidėju.
2004 metais „Dyzelis“ už Lamarą Odomą, Caroną Butlerį, Brianą Grantą ir pirmo rato šaukimą buvo išmainytas į Majamio „Heat“ ekipą. Ten aštrialiežuvis krepšininkas rado kitą gerą krepšininką, su kuriuo jiedu sudarė galingą tandemą, – Dwyane'ą Wade'ą. Su juo 2006 metais iškovojo NBA čempionų žiedus. Šakui tai buvo jau ketvirtasis, o jaunajam Dwyane'ui – tik pirmasis toks laimėjimas.
Praeitais metais Sh. O'Nealas atsidūrė Fynikso „Suns“ klube. Tiesa, kitą sezoną Šaką matysime vilkint jau Klivlendo „Cavaliers“ aprangą ir žaidžiantį kartu su mūsiškių Žydrūnu Ilgausku..
Vieni jį mėgsta, kiti nekenčia, tačiau reikia pripažinti, kad tokio artistiško, linksmo, kovingo ir gero krepšininko lyga dar neturėjo ir vargu, ar kada nors turės.
Sh. O'Nealas net 15 kartų dalyvavo Visų žvaigždžių rungtynėse, 1994 metais jis tapo Pasaulio čempionu, o 2000 – reguliaraus sezono MVP.
Kiek laiko dar rungtyniaus „Dyzelis“, nėra aišku, tačiau iki šiol 37 metų „centro“ statistikos rodikliai yra puikūs: vidutiniškai 24,7 taško, 11,2 atkovoto kamuolio, 2,6 rezultatyvaus perdavimo bei 2,3 blokuoto metimo.
1. Lewas Alcindoras/Kareemas Abdul-Jabbaras (Milvokio „Bucks“, Los Andželo „Lakers“).
Galbūt dauguma žmonių, skaitančių šį straipsnį pagalvos: kas tas Lewas Alcindoras? L. Alcindoras ir Kareemas Abdul-Jabbaras – tai vienas ir tas pats žmogus. Iš pradžių šis krepšininkas buvo žinomas Lewo Alcindoro vardu (gimė kaip Ferdinandas Lewisas Alcindoras), tačiau, kai priėmė islamo tikėjimą, pasikeitė vardą į K. Abdul-Jabbaras.
Jis, jau minėtasis Sh. O'Nealas ir Wiltas Chamberlainas yra laikomi geriausiais centrais NBA lygos istorijoje. 1969 metais jį pirmuoju šaukimu pasirinko Milvokio „Bucks“ komanda, jai jis atstovavo iki 1975 metų. Vėliau legendinis krepšininkas vilkėjo „Lakers“ aprangą, o iš viso K. Abdul-Jabbaro karjera truko net 20 metų.
K.Abdul-Jabbaras iškovojo Metų naujoko titulą, 6 kartus buvo pripažintas reguliaraus sezono žaidėju ir tris kartus finalo serijos MVP. Krepšininkas išgarsėjo ne tik savo pergalėmis ar titulais, bet ir metimu, kurį daugelis vadina „kabliu“. Kareemo „kablys“ varžovams buvo beveik neįveikiamas.
218 cm ūgio Kareemas karjerą baigė būdamas pirmoje vietoje pagal įmestus taškus per visą lygos istoriją (38 387 taškų), trečioje vietoje pagal atkovotus kamuolius (17440 kamuolių) bei trečioje pagal blokuotus varžovų metimus (3189 blokuotų metimų).
K. Abdul-Jabbaras per 20 metų, praleistų lygoje, sužaidė 1560 rungtynių, vidutiniškai pelnė 24,6 taško, atkovojo 11,2 ir perėmė 1,2 kamuolio, atliko 3,6 rezultatyvaus perdavimo bei blokavo 3,2 varžovų metimo.
Evaldas Gurinas
