Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad praėję metai prezidentui buvo sudėtingi, panašūs laukia ir šiemet. Politologės nuomone, šiais metais prezidentą G. Nausėda matysime tokį pat kaip ir pernai, o situacija greičiausiai išliks nepakitusi. Šiemet iššūkiai prezidentui išliks tapatūs, o jų šaltinis – ne kas kita, o pats G. Nausėda.
„Labai svarbu įvertinti tų iššūkių, su kuriais prezidentas susidūrė, šaltinį. Jų šaltinis yra ne kažkas iš išorės – jų šaltinis yra pats prezidentas. Svarbiausias dalykas, kurį galime identifikuoti, kad krizės, su kuriomis susidūrė pats prezidentas, nemaža dalimi buvo išprovokuotos paties prezidento veiksmų. Tai mažmožiai, kurie paskui virsta labai rimtais dalykais.
Iššūkiai išliks tie patys, nemanau, kad mes matysime kitokį prezidentą. Koks jis yra – toks ir bus. Turime tokį prezidentą, kokį išsirinkome. Jis dirba taip, kaip moka, todėl mums gali patikti, gali ir nepatikti. Natūralu, kad kai kurias funkcijas jis vykdo ir nėra taip visiškai blogai – bando bendradarbiauti su politinėmis partijomis, inicijuoja tokius dalykus kaip regionų forumas. Manau, kad gali prisidėti prie nacionalinio susitarimo dėl švietimo situacijos“, – teigė R. Urbonaitė.
MRU docentas, politologas Virgis Valentinavičius tv3.lt teigė, kad prezidentui G. Nausėdai ir patarėjams reikėtų gerai pagalvoti – kaip gyventi šiais metais, kaip elgtis, nes per pusantrų prezidentavimo metų rezultatų nesimato.
„Matant, kad pusantrų metų prezidentavimo kažkokių ypatingų rezultatų nedavė, kažkokio neginčijamo autoriteto susikurti nepavyko. Klausimas, kaip toliau ieškoti vaidmens politinėje sistemoje yra visiškai atviras. Mano nuomone, toks silpnas prezidentas kaip G. Nausėda yra visiškai priklausomas nuo valdančiosios daugumos ir Vyriausybės“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Politologė: praėjusiais metais pritrūko lyderystės
Anot politologės, G. Nausėdai praėjusiais metais nepavyko sulaukti visuomenės pasitikėjimo ir būti autoritetu, o „kai kurios jo klaidos – sunkiai suvokiamos“.
„Ne premjeras, ne partijos siunčia dukrą namo. Aš nekvestionuoju – ar ji galėjo grįžti, ar negalėjo. Mes kalbame apie moralinę pusę ir kaip tai atrodo žmonėms. Buvo taip pat daug žmonių, kurie teisiškai galėjo grįžti pas savo tėvus, nes gyvena vieni ir yra registruoti pas tėvus – bet jie negrįžo. Tie dalykai labai susiję su prezidento kaip moralinio autoriteto puse.
Manau, kad praėję metai jam nebuvo sklandūs. Prezidentas patyrė nesėkmes teikiant kandidatūras į Aukščiausio teismo pirmininko poziciją, teikiant kandidatūrą į Konstitucinio teismo teisėjus. Čia buvo ne tik prezidento, bet ir Seimo kaltė, bet ir iš prezidento pusės pritrūko lyderystės“, – teigė R. Urbonaitė, o ketvirtadienį Seime buvo pateiktos šios kandidatūros.
Politologė įvertino prezidento dalyvavimą Vyriausybės formavime. Pasak jos, prezidento pasirinktas modelis, kaip jis dalyvavo Vyriausybės formavime lapkričio-gruodžio mėnesį, tikrai nebuvo optimalus.
„Atsižvelgiant į situaciją, kuri susijusi su pandemija – laikas buvo labai svarbus ir mes dabar matome pasekmes to, kad turėjome ilgą pereinamąjį laikotarpį, kai keitėsi valdžios.
Du dėmenys – moralinio autoriteto formavimas ir iššūkiai su tuo susiję ir kai kurių prezidento tiesioginių funkcijų vykdymas, kur iššūkių netrūko. Tai tam tikros nesėkmės dėl pareigūnų skyrimo į teismų institucijas ir Vyriausybės formavimas“, – pažymėjo politologė.
Palygino su Grybauskaite ir pagyrė: „Jis yra kalbantis politikas“
Politologė akcentavo, kad iš prezidento tikimasi elgesio, kurį visuomenė vadintų etaloniniu ir pavyzdiniu.
„Prezidentui labai svarbus moralinis autoritetas, nes jis politinių svertų ir galios instrumentų turi ne tiek jau daug – tai jam svarbu būti moraliniu autoritetu, kuris gali žmonėms įkvėpti pasitikėjimo ar būti atrama.
Matome iššūkius ir jo klaidas. Jis prezidentauja taip, kaip moka. Negalėtume sakyti, kad yra tik viena klaida po kitos. Yra dalykų, kuriuos jis daro pakankamai apgalvotai, bet mes, aišku, esame labiau linkę pastebėti klaidas.
Galiu pasakyti komplimentą G. Nausėdai, kad jis kalba kiek daugiau nei Dalia Grybauskaitė. Tas kalbėjimas ne visada būna apgalvotas, kartais neteisingai išsiunčiamos žinutės, bet prezidentas turi būti kalbantis politikas“, – pažymėjo politologė.
Mano, kad ne vietoje „demonstravo stuburą“
Panašiai mano ir politologas V. Valentinavičius ir pabrėžė Vyriausybės formavimo momentą, kai prezidentui buvo teikiami kandidatai į ministrus. Pasak politologo, tuomet prezidentas nusprendė „pademonstruoti savo stuburą, bet tai buvo padaryta netinkamai ir ne laiku“.
„Kai patarėjai, užuot padėję naujai Vyriausybei kuo greičiau pradėti darbus, išskaitė iš Konstitucijos, kad tą galima daryti dvi savaites, tai pats G. Nausėda pripažino, kad išnaudojo dvi savaites. Šis procesas mažiausiai savaitę užgaišino naujos Vyriausybės darbo pradžią. Atitinkamai, bandymas pademonstruoti stuburą, kai jo nėra – tai jis taip ir atrodo. Tik tuščiai išeikvotas laikas, kuris nieko nedavė.
Pandemijos akivaizdoje rengiami egzaminai kandidatams ir vilkinamas Vyriausybės sudarymas. Prezidento gebėjimai pasirinkti deramus sprendimus ir elgesį yra, švelniai tariant, abejotini“, – teigė V. Valentinavičius.
Pasak jo, blogiausias dalykas, kad praėjusieji metai prezidentui ne ką skyrėsi nuo pirmojo pusmečio prezidentavimo. Nesimato, kad prezidentas stipriai mokytųsi. G. Nausėdos problemos pakilti į strateginį lygį tęsiasi toliau.
„Iš šių metų mes labiausiai prisimename trijų kritiškai nusiteikusių žurnalistų nepakvietimą į Prezidentūrą, bejėgiška laikysena buvusios vyriausybės atžvilgiu, kai buvo vengiama deramai įvertinti S. Skvernelio asfaltą, A. Verygos kompetencijas valdyti krizę, dėl J. Narkevičiaus nieko nepasiekta.
Per praėjusius metus dominavo tai, kad viešiesiems ryšiams skiriama daugiau dėmesio nei turiniui. Faktas, kad Prezidentūroje komunikacijos skyriuje dirba virš 10 žmonių, o vidaus politikoje tik 3 ir faktiškai vienas iš jų taip pat komunikatorius – tai duoda savo“, – teigė V. Valentinavičius.
Viena ranka dovanoja šližikus, o kita – perka Prezidentūrai limuzinus
Pasak politologo, G. Nausėda dažnai bando daryti viešųjų ryšių triukus, o iš nieko nepavyksta.
„Prezidentas atrodo kaip paauglys, kuris per daug galvoja, ką apie jį galvoja kiti, užuot pats galvojęs. Kai dėmesys skiriamas išoriniams dalykams, tuomet ir gaunasi tokie liaudiškai tariant „išsidūrimai“, kai prezidentas daro viešųjų ryšių triuką dovanodamas šližikus gydytojams neva pagerbdamas jų sunkų darbą, kuris išties sunkus.
Bet šis triukas žlunga, kai pasklinda žinia, kad vos ne tą pačią dieną Prezidentūra nusipirko porą limuzinų, kurių vertė yra virš 100 tūkst. eurų., o trijų dėžučių šližikų vertė – 90 eurų.
Bendras įspūdis – paviršutiniškumas ir nenuoseklumas. Atrodo, kad prezidentas ir nesusimąstė, kodėl taip lengvai prilipo etiketė „aukštas ir gražus“, – sakė V. Valentinavičius.
