Šalies vadovas penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo Seimui teikia tokias Miškų įstatymo pataisas.
Anot Prezidentūros, siūloma sumažinti maksimalų plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotą, išskyrus sanitarinius kirtimus. Taip norima sustabdyti didelius, didžiausią neigiamą įtaką ekosistemai turinčius kirtimus.
„Projektas parengtas siekiant mažinti galimą žalą ekosistemoms, kuri atsiranda vykdant itin didelės apimties plynuosius kirtimus, taip pat siekiant mažinti tokių kirtimų daromą vizualinę žalą“, – BNS komentavo prezidentūra.
Pasak Prezidentūros, keturių hektarų riba pasirinkta kaip kompromisas tarp miškų savininkų, valdytojų bei visuomenės interesų.
Dabar biržės plotas dažniausiai yra 3-5 ha, todėl nauja tvarka neturėtų esminės įtakos ūkinei veiklai, rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Aplinkosaugininkas, Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius sako, kad ribojimai turės mažą įtaką plynųjų kirtimų mažinimams. Anot jo, Labanoro girioje vidutinis kirtimo plotas yra apie 4 hekatrus.
„Labai retai kada pamatysi 8 ha ploto kirtimus (...) jeigu pasiūlymas apima visus miškus, ne tik saugomas teritorijas, tai gal ir turi kažkiek prasmės, nes bent jau ūkiniuose miškuose nebus tokie dideli plotai. Bet Labanoro girioje 4 ha yra vidutinis kirtimo plotas, tai čia neišsprendžia problemos“, – BNS sakė A. Gaidamavičius.
„Reikia pirmiausia mažinti ne kirtimo plotą, o kirtimo normą“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo kritikos dėl plynų kirtimų Punios šile, taip pat kirtimų saugomose Labanoro girios teritorijose.
