Lapkričio pabaigoje Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka prakalbo, kad prašys Vladimiro Putino dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. O šeštadienį Rusija nusiuntė du branduolinį ginklą galinčius nešti tolimojo nuotolio bombonešius patruliuoti danguje virš Baltarusijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Ukrainoje kartu su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda išreiškė Lietuvos ir Lenkijos paramą Ukrainai, didėjant įtampai prie sienos su Rusija. Po susitikimo žurnalistų paprašyti įvertinti, kaip vertina tokius agresyvius veiksmus, valstybių vadovai akcentavo, kad į juos reikia reaguoti rimtai.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda akcentavo, kad Rusijos ir Baltarusijos karinio suartėjimo problemą reikia vis garsiau aptarti NATO lygmeniu, kad esant reikalui Aljansas būtų pasirengęs reaguoti.
„Karinis Baltarusijos ir Rusijos suartėjimas tampa labai rimtu veiksniu ir išbandymu NATO. Jau pakankamai ilgą laiką mes šį veiksnį keliame NATO formatu. Tai yra vienas iš pavojingiausių dalykų, į kuriuos NATO negali nereaguoti. Kadangi karinių pajėgų mobilizacija, strategija, pastiprinimas gali būti tokie greiti, kad NATO turi turėti atsakomuosius mechanizmus ir algoritmus.
Tikiuosi, kad ši nuomonė taps vis labiau pripažinta ir mes pagaliau prie diskusijų pereisime prie konkrečių sprendimų, kurie leis NATO efektyviai atlikti savo kolektyvinės gynybos ir atgrasymo funkciją“, – žurnalistams Ukrainoje pirmadienį sakė G. Nausėda.
Jis priminė, kad dar šiemet gegužę A. Lukašenka pagrasino Europos Sąjungą „prisotinti migrantais, narkotikais ir branduolinėmis atliekomis“.
„Kai kurias iš šio plano dalių jis bandė įgyvendinti tiek vasaros, tiek rudens mėnesiais. Mes vis dar susiduriame su hibridine ataka, kurią vadiname migracijos krize, kuomet pasinaudojama niekuo dėtais trečiųjų valstybių žmonėmis, mėginamos atakuoti, destabilizuoti suverenios Europos Sąjungos valstybės.
Šis žmogus jau senokai susiduria su tam tikromis problemomis, kurias aš vadinu desperacija. Šiame kontekste yra labai pavojingas Rusijos ir Baltarusijos karinis suartėjimas. A. Duda teisingai pastebėjo, kad šiandien Baltarusijoje teritorijoje Rusija gali daryti tai, ką ji nori. Jeigu iki 2020 m. rugpjūčio rinkimų mes dar galėjome kalbėti apie kažkokius savarankiškumo likučius Baltarusijoje, šiuo metu mes turime atsisakyti bet kokių iliuzijų, kad Baltarusijos nepriklausomybė egzistuoja“, – prognozavo G. Nausėda.
Analogiškos nuomonės laikosi ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. Jo manymu, vienintelį tikrai griežtą atsaką Rusijai ir Baltarusijai gali pasiųsti NATO ir JAV, laikydamosi griežtos pozicijos.
„Jeigu iš tikrųjų tokia situacija būtų, kad dalis branduolinės ginkluotės būtų perkelta link Vakarų Europos ir NATO šalių, jokios abejonės, kad tai eilinis agresijos požymis po visų tų, kurie stebimi kasdien Kaliningrado srityje, kur sistemiškai didinamas ginkluotės kiekis, visą laiką Rusijos raketos keliamos ir dislokuojamos“, – kalbėjo A. Duda.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad „bet kokia branduolinių ginklų perkėlimo grėsmė į kitą pasaulio ar žemyno dalį reiškia, kad tokios branduolinės ginkluotės gali būti dislokuotos ir Kryme ar kitose Ukrainos vietose“.
Baltarusijos ir Rusijos veiksmai nusipelnė atsako
Paklaustas, ar dėl Ukrainos pasienyje telkiamų Rusijos pajėgų jau mato poreikį šiuo metu stiprinti NATO gynybinius pajėgumus NATO rytinėse šalyse bei imtis sankcijų, G. Nausėda teigė, kad tokiam veikimui reikia atsakymo.
„Tai, kas vyksta pastaraisiais mėnesiais, yra aiškus saugumo pusiausvyros pokytis regione. Negali būti taip, kad prie Ukrainos sienų koncentruojama šimtatūkstantinė armija, mobilizuojami kariniai pajėgumai, intensyvinamos kibernetinės atakos, pilasi dezinformacijos srautas, propaganda ir mes sakome, kad vyksta business as usual (liet. viskas po senovei). Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad, jeigu pusiausvyra yra keičiama vienos iš pusių iniciatyva, turi būti atsakomieji veiksmai kitoje pusėje tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento manymu, Rusijai telkiant karines pajėgas prie Ukrainos, NATO turi reaguoti ne tik telkdama savo pajėgas Rytų Europoje, bet ir stiprindama gynybos planą.
„Mes turime turėti labai aišku algoritmą, kaip mes elgiamės įsijungus scenarijui A, B ar C. Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija yra veiksnys, kuris vyksta jau pakankamai ilgą laiką, ir į tai mes privalome reaguoti pirmiausiai NATO aspektu, kadangi tai keičia saugumo situaciją ir Baltijos šalių regione. Atsakas turi būti platus, regioninis“, – sakė G. Nausėda.
Trišalis susitikimas, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, yra pirmasis vadinamojo „Liublino trikampio“ susitikimas aukščiausiame lygyje. Jame aptarta regiono saugumo situacija ir trišalis bendradarbiavimas.
