Automobilių parko amžius nesikeičia
Tolesnį naujų automobilių rinkos augimą prognozuoja ir VĮ „Regitra“. Tačiau jos Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis pastebi, kad Lietuvos automobilių parko amžius ir toliau išlieka beveik nepakitęs. Vidutinės transporto priemonės amžius siekia net penkiolika metų. Anot jo, taip yra todėl, kad šalyje perkami automobiliai labai dažnai yra reeksportuojami.
„Lietuva dėl savo geografinės padėties patogi reeksportui ir iš duomenų akivaizdu, kad jis vyrauja. Kartu ši ir kitos tendencijos leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos gyventojams naujas automobilis dar nėra toks įprastas ir skatinant jo eksploataciją mūsų šalies teritorijoje yra galimybių sukurti naujos transporto priemonės kaip saugesnio eismo, švaresnės aplinkos, taupesnio ir atsakingesnio vairuotojo sąsają“ ,– teigia D. Jurgutis.
Jis atkreipia dėmesį, kad šalyje auga ir hibridinių bei elektrinių transporto priemonių paklausa. Automobilių registracijos duomenys rodo, kad jas dažniausiai renkasi didžiųjų miestų gyventojai.
„Duomenys rodo pamažu stabiliai augantį elektromobilių paklausumą didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur yra sukurta atitinkama infrastruktūra ir yra privilegijų viešajame eisme poreikis. Todėl naudingos būtų diskusijos apie jų populiarinimą formuojant transporto politiką, tobulinant viešąjį eismą, “ – sako D. Jurgutis.
Latvijoje parduodama daugiau, Estijoje – mažiau
Kaimyninių Latvijos ir Estijos rinkos 2016 m. vystėsi nevienodai. Latvijoje naujų asmeninės paskirties automobilių registracija augo beveik penktadaliu (18,8 proc.), tuo metu Estijoje fiksuotas nuosaikesnis prieaugis (10,2%).
Vis dėlto R. Knyva pažymi, kad šie duomenys gali būti šiek tiek apgaulingi. Pastaruosius penkerius metus Estija pirmauja pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį naujų automobilių skaičių. Estijoje 2016 m. tūkstančiui gyventojų registruotas beveik 20 naujų lengvųjų automobilių, tuo tarpu Latvijoje – 9,4, o Lietuvoje – tik 7,9.
LAA duomenimis, bendrame ES kontekste Lietuva pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį naujų lengvųjų automobilių skaičiaus rodiklį tebėra trečia nuo galo, lenkdama tik Rumuniją ir Bulgariją.
„Jau kurį laiką rinkoje galima rasti daug labai patrauklių finansinių instrumentų, padedančių įsigyti naujas transporto priemones. Deja, fizinių asmenų sandorių kiekiai vis dar neatitinka realių rinkos galimybių. Lietuvos gyventojai vis dar tradiciškai labiau linkę rizikuoti sudaryti abejotinos vertės sandorius tarp fizinių asmenų, taip tikėdamiesi aplenkti bent dalį valstybės numatytų mokesčių. Tokiu būdu iškreipiama konkurencinė aplinka rinkoje, o galima nauda ilgalaikiu požiūriu dažnai virsta nuostoliu“, – teigia R. Knyva.
ES rinka stabiliai auga
Naujų automobilių rinkos atsigavimas stebimas visoje ES. 2016 m. parduota 14 641 356 nauji asmeninės paskirties automobiliai, arba 6,8 proc. daugiau, lyginant su 2015 m.
„ES rinka atgavo stabilumo požymius, tačiau 2007 metų rezultatas vis dar nepasiektas. Tolesnio augimo potencialas neabejotinai yra. Pastaruoju metu kryptingai linkstama ateities technologijų pusėn: elektros pavaros, efektyvesni įkraunami hibridai, savavaldis transportas bei kitos išmaniosios valdymo technologijos pradeda skintis kelią ir masiniame vartojimo segmente“, – atkreipia dėmesį R. Knyva.
2016 m. didžiausią augimą ES demonstravo „jaunosios“ Europos rinkos: Vengrija (+25,1 proc.), Kroatija (+23,5 proc.), Kipras (+22,2 proc.), nuo kurių visai nedaug atsiliko Lietuva (18.9%) bei Latvija (18.8%). Dviženklius rinkos prieaugius fiksavo 15 ES šalių, o nuosmukį pajuto tik Olandijos rinka.
Naujų automobilių pardavimai augo ir svarbiausiose Europos rinkose – Vokietijoje (3 351 607 vnt., +4,5 proc.), Jungtinėje Karalystėje (2 692 786 vnt., +2,3 proc.) bei Prancūzijoje (2 015 177 vnt., +5,1 proc.), o Italijoje fiksuotas dviženklis prieaugis (1 824 968 vnt., +15,8 proc.).
