Pasinaudoję pasaulio duomenų bazėmis ir kompiuteriniais modeliais mokslininkai pirmą kartą gali prognozuoti, kur kils nauja pandemija. Jie mano, kad ligos, panašios į ŽIV/AIDS ar SARS, bręsta netoli pusiaujo esančiose besivystančiose valstybėse. Jie perspėja atidžiau stebėti tuos regionus ir imtis griežtesnių priemonių galimoms infekcijoms sustabdyti.
Šiame projekte dalyvauja mokslininkai iš įvairių organizacijų, o jį finansuoja Nacionalinis mokslo fondas (NSF). Projektas padės išsiaiškinti, kur ir kodėl kyla pandemijos, taip pat bus sukurti planai, kaip tam užkirsti kelią ateityje. „Tai svarbūs tikslai. Ilgai diskutavusi pasaulio mokslininkų bendruomenė pagaliau gali pateikti įtikinančių duomenų, kurie padės išteklių vadybininkams perskirstyti resursus ir padėti užkirsti kelią kylančioms naujoms infekcijoms,“ – sakė NSF socialinio ekonominio direktorato patarėja Rita Teutonico.
Mokslininkai išanalizavo, kaip įvairūs veiksniai (pasaulio žmonių populiacijos tankumas, jo pokyčiai, geografinė platuma, kritulių kiekis, bioįvairovė) koreliuoja su atsirandančių infekcijų pobūdžiu. Buvo pastebėta, kad daugėja naujų atsirandančių ligų. Kaip didžiausią pavojų žmonėms jie paminėjo zoonozes – ligas, kurias platina gyvūnai. „Ten, kur susiduria sparčiai auganti žmonių populiacija ir didelė bioįvairovė, kyla didžiausias pavojus žmonių sveikatai,“ – teigia organizacijos „Consortium for Conservation Medicine“ direktorius Peteris Daszak. Mokslininkai ištyrė 335 ankstesnius ligų atsiradimo atvejus ir identifikavo regionus, kur ateityje galėtų kilti naujos infekcijos. Pagal rezultatus jie sukūrė patikimą regionų, kur linkusios atsirasti ligos žemėlapį.
Per pastaruosius tris dešimtmečius kovai su iš pirmo žvilgsnio padrikai atsiradusiomis pandemijomis, buvo išleista milijardai mokslui skirtų dolerių, tačiau pastangos suprasti infekcijų atsiradimo pobūdį buvo nesėkmingos. Naujų tyrimų rezultatai tai 50 metų ligų atsiradimo pobūdžio analizė, kuriai buvo naudojama specialiai sukurta duomenų bazė. Rezultatai spausdinami vasario mėn. „Nature“ žurnalo numeryje. „Nuo šiol pasikeis naujų ligų atsiradimo tyrimų pobūdis. Sujungus ekologinius ir visuomenės sveikatos tyrimus, infekcinių ligų prognozės labai pagerės,“ – kalbėjo „Georgia‘s Odum School of Ecology“ universiteto dekanas prof. Johnas Gittlemanas.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad visuomenės sveikatai skirti ištekliai turi būti atitinkamai paskirstyti. „Didesnė išteklių dalis tenka turtingesnėms šalims šiauriniame pusrutulyje, kurios turi galimybių vykdyti stebėjimus. Tai neteisingas pasaulio sveikatos fondų lėšų paskirstymas. Turėtume steigti mažus stebėjimo centrus mūsų tyrime nurodytuose regionuose, kurių dauguma yra besivystančiose šalyse“, – aiškino P. Daszak. „Jeigu ir toliau bus ignoruojamos šios prevencinės priemonės, žmonijai grės pandemijų pavojus,“ – konstatavo jis.
