Didieji LCD ir PDP technologijų televizorių gamintojai, ilgą laiką tarpusavyje konkuravę technologijomis ir techniniais duomenimis, šiemet metė pajėgas į dizaino varžybas.
Madingas televizorius madingam interjerui! Vartant naujausius katalogus, pristatančius TV įrangą, akys bėgioja po spalvingus puslapius su svetainės, miegamojo ar net virtuvės vaizdais, kuriuose tik tarp kitko pavaizduoti LCD (arba plazminiai) televizoriai.
Na, pagaliau gamintojai savo modernias vaizdo atkūrimo technologijas apvilko stilingais „drabužiais“, derančiais prie šiuolaikinio, madingo interjero.
Ar nepamiršote televizoriaus?
Dažniausiai daugelis nusprendžia įsigyti naują televizorių tada, kai baigia būsto rengimo arba remonto darbus.
Pirmiausia rūpinamasi sienų ir grindų danga, vėliau baldais, interjero aksesuarais ir t. t. (išskirtinis dėmesys skiriamas vonios ir virtuvės kambariams). Kai jau viskas suderinta su architektais, dizaineriais ir antrosiomis pusėmis, ateina laikas prisiminti ir populiariausią namų pramogą – televiziją. Turbūt ne paslaptis, kad iš anksto numatytos būsto įrengimo lėšos ties darbų finišu dažniausiai padvigubėja.
Taigi televizorius neįtraukiamas nei kaip interjero elementas (paprastai būna parinkta tik statymo arba kabinimo ant sienos vieta), nei kaip investicija į gyvenamosios aplinkos gerinimą.
Telieka išsirinkti kuo ekonomiškesnį aparatą. Na, kad būtų ne pats prasčiausias iš tų, kurie ant prekystalio lentynų išrikiuoti, toks vidutiniokas. Savitai elgėsi ir gamintojai. Jie televizorių korpuso išorei, tiksliau, medžiagoms, iš kurių korpusai padaryti, skyrė antraeilę svarbą, labiau pabrėždavo praktinę TV įrenginių pusę: techninius duomenis, išreklamuotas technines naujoves ir pan.
Juoda „skylė“ sienoje
Prabangūs svetainės baldai – natūralios odos minkštasuolis (ant kurio patogiai įsitaisys šeima prie TV ekrano), natūralaus medžio komodos, knygų lentynos, kokybiška apdaila ir... išsikraipiusios pigios plastmasės (imituojančios lakuotą paviršių) televizoriaus korpusas, kaip svetimkūnis darkantis iš anksto sumanytą ir daug kartų apmąstytą interjero specialisto darbą.
Net rinkdamiesi paveikslo ar fotografijų rėmelius, jų išorei ir kokybei daugelis skiria didesnę reikšmę nei TV ekraną įrėminančiai konstrukcijai. Taip, matomiausioje svetainės vietoje, ant sienos, į kurios pusę žiūrėdami leidžiate laiką namuose, kabo pigaus plastiko šiuolaikinių technologijų „šedevras“.
Prisiminkite vos keleto metų senumo televizorių madas: pilkos, metalą imituojančios spalvos korpusai. Vėliau pilką plastiką bandyta maskuoti juodo lako (angl. High gloss) imitacija (pirmiausia bandyta derinti pilką ir juodą spalvas, vėliau pereita tik prie juodos). Beje, pirmieji plataus vartojimo technikos gamintojų modeliai aptaisyti a le „High gloss“ paviršiaus rėmeliais, labiau priminė turgaus kopijas.
Įsivaizduokite damą, aukštuomenės vakarėlyje apsirengusią garsaus dizainerio drabužiais ir pasipuošusią Gariūnų bižuterija.
Juodas televizoriaus ekranas su plačiu, pigiai blizgančiu ir „banguotu“ juodos spalvos rėmu. Turbūt buvo manoma, kad juoda spalva dera prie visko ir visada, nesvarbu, kas, iš ko ir kaip pagaminta.
Juoda „skylė“ sienoje, matomiausioje vietoje, bet užtai turime didelį, plokščiaekranį, pažangiausių technologijų televizorių (gamintojų teigimu).
Ar verta mokėti už televizoriaus dizainą?
Kita vertus, aukštąsias televizorių dizaino madas demonstruojančių bendrovių, tarkime, „Bang & Olufsen“ ar „Loewe“, produkcijos kainos, palyginti su populiariųjų gamintojų, didesnės daugiau nei dvigubai. Ar verta pirkti prabangų televizorių ir didelę dalį sumos kloti už dizainą? Retorinis klausimas. Juk, pavyzdžiui, pirkdami baldus, jų dizainui teikiame neką mažesnę svarbą nei kokybei. O ir paminėtos prestižinės garso bei vaizdo aparatūros gamintojos yra pripažįstamos kaip techninių inovacijų kūrėjos. Tiesa, jei jau interjero reikmėms skirtas biudžetas seniai išnaudotas, belieka ieškoti biudžetinės klasės televizoriaus.
TV dizainas pagaliau tapo madingas
Didelės įstrižainės ekranas turi turėti solidžiai atrodantį rėmelį. Ilgametė plazminių technologijų propaguotoja, bendrovė „Pioneer“, viena pirmųjų pradėjo televizorių apdailai naudoti organinį stiklą (vizualiai nesiskiriantį nuo natūralaus). Minimalistinis (kiek tai įmanoma) lygiakraštis juodos spalvos „stiklinis“ ekrano rėmelis atrodo gerokai stilingiau nei išraitytas, „High gloss“ imituojantis plastikas. Šį televizorių dizaino privalumą bendrovė „Pioneer“ mielai demonstruoja savo produkcijos kataloguose, kuriuose gausu madingo interjero nuotraukų.
Kita nenuilstanti plazminių televizorių rinkos dalyvė, bendrovė „Panasonic“, pasiskolino iš konkurentės („Pioneer“) juodos spalvos stiklinio rėmelio idėją ir juo papuošė naują aukščiausios klasės modelių seriją (PY800). Tiesa, kad būtų originaliau, po TV ekranu pritaisė dar plieno spalvos ploną „šypsenėlę“ (ji atlieka garso sklandytuvo ir valdiklių vietos funkciją). Juodo stiklo ir plieno kompozicija naudojama ir aukštesnės klasės plazminių televizorių PY85, PY80 bei skystųjų kristalų LZD800, LZD85 ir LX85 serijose. Ta proga bendrovė „Panasonic“ suruošė neeilinę fotosesiją: naujausi televizoriai rodomi įvairiuose šiuolaikiškuose interjeruose.
Televizorius kaip paveikslas ant sienos
Apie kitokią plokščiųjų televizorių dizaino kryptį pernai paskelbė bendrovė „Toshiba“ – tai „Picture Frame LCD“ technologija. Idėja gan paprasta – kuo mažiau ekrano rėmelio, t. y. kuo plonesnis rėmelis. Taigi ZF XF, XV, CV serijos televizoriai turi tik 2 cm pločio rėmelius (kraštiniai ir viršutiniai), o XF356D ir XF351P modeliai vietoj juodos spalvos nuspalvinti vyšnine. Jei televizoriaus ekrano apvadas jums trukdo, tuomet mes jį sumažinsime (jei norite linksmiau, tai ir vyšnine spalva nudažysime) – siūlo bendrovė „Toshiba“.
Modernus televizorius – daugiafunkcis namų pramogų įrenginys. Kodėl gi ekrano rėmelis turi būti juodas, o ne baltas?
Bendrovė „Sony“ šiemet išleido originalią skystųjų kristalų televizorių seriją „BRAVIA E4000“.
Šios serijos modeliai turi perlo baltumo (angl. pearly white) spalvos korpusą su siauru metaliniu apvadu, kuris gali būti „vidurnakčio dangaus“ (angl. midnight sky), aliuminio ar tamsaus riešutmedžio (angl. dark walnut) spalvos. Minėtuose „Toshiba“ modeliuose „Picture Frame“ reiškė ploną rėmelį, o naujuose „Sony BRAVIA“ televizoriuose „Picture Frame BRAVIA LCD“ – paveikslų ar nuotraukų rodymo funkciją. „BRAVIA E4000“ serijai būdingas gan platus ekrano apvadas, kuris primena modernų paveikslo arba nuotraukos rėmelį. Kad tuo įsitikintumėte, „Sony“ savo kūrinius perkelia į nuotrauką: kambaryje tarp įvairaus dydžio paveikslėlių matyti ir kabantis televizorius. Šiuose TV įrenginiuose yra įdėti šeši peizažai, tarp kurių ir vienas žymiausių V. van Gogho darbų – „Rugių laukas“. Per USB jungtį galėsite įkelti ir savo pageidaujamus vaizdus. Beje, veikdamas nuotraukų peržiūros režimu „Picture Frame“, televizorius sunaudoja mažiau elektros energijos, todėl jį galima naudoti kaip didelį fotorėmelį.
Būtina pridurti, kad „BRAVIA E4000“ – tai pažangūs, „Full HD“ raiškos televizoriai, turintys integruotus HD skaitmeninius TV imtuvus DVB-T/C (MPEG-4).
Spalvotas ir dar šviečiantis
Žiūrint į bendrovės „Philips“ skystųjų kristalų televizorių „Aurea“ (modelis PFL9903H/10) nekyla abejonių, kad ši įmonė savo verslą pradėjo nuo lempučių gamybos. Jei dar nematėte, turbūt nepatikėsite – „Aurea“ turi šviečiantį ekrano rėmelį, kurio šviesumas ir atspalviai keičiasi nuo rodomo vaizdo dominuojančių spalvų. Šviečiantis TV rėmelis – čia jau tikrai originalu. Ar praktiška? Tai jau visai kitas klausimas.
Bendrovė „Samsung“ šiemet taip pat pateikė televizorių dizaino naujovių.
Firminį stilių pavadinusi „Crystal Design“, ši firma iš peties stengėsi suteikti savo TV įrenginiams prabangią išvaizdą. Ekrano rėmelio gamybai naudojamas aukštos kokybės pusiau skaidrus plastikas (primena tamsintą stiklą). Taip pat įdiegta „Touch of Color™“ technologija: televizoriaus rėmelio kraštuose „įpurkšta“ rausvo atspalvio dažų (gali būti žalsvas, melsvas arba gelsvas atspalvis).
Tokiu principu gaminamos stiklo skulptūros (aksesuarai): į skaidraus stiklo masės vidurį įdedama dažų ir suformuojamas trimatis spalvinis ornamentas.
„Crystal Design“ dizaino „Samsung“ skystųjų kristalų (A6, A7, A8, A9 serijos) ir plazminių (A6 ir A7 serijos) televizoriai atitinka populiarią modernios prabangos sampratą ir smarkiai išsiskiria iš įprastinių TV aparatų. Taigi šiais metais ir plačiai žinomi televizorių gamintojai nepabūgo investuoti į dizainą ir kokybiškesnes apdailos medžiagas. Gal šis reiškinys rodo, kad ir vartotojai tapo išrankesni...
TV lieknumo varžybos
Artimiausiu metu numatomi televizorių dizaino pokyčiai, susiję su naujomis ekranų ir korpusų konstrukcijos technologijos. Kadangi televizoriai pradeda smarkiai plonėti ir lengvėti, jiems prireiks ir naujo stiliaus „apdarų“. Tokia pažanga turėjo įtakos ir LCD šviesos šaltiniui pradėti naudoti šviesos diodai (LED), leidžiantys gerokai sumažinti ekrano konstrukcijos matmenis ir elektros sąnaudas. Taigi tikra „dieta“.
Pirmosios ypač efektyvios skystųjų kristalų televizorių „liekninamosios dietos“ autorės – bendrovės „Sharp“ ir „Sony“.
Labiausiai dizainu išsiskiriantys naujos kartos „Sharp“ atstovai – LC-65XS1E (ekrano įstrižainė 165 cm) ir LC-52XS1E (ekrano įstrižainė 132 cm) modeliai tėra 2,28 cm korpuso gylio (gamintojų teigimu). Ypatingos šių televizorių žymės – metalinė, platinos spalvos priekinė dalis su plonyčiu rėmeliu ir pritvirtintu po ekranu garsiakalbiu („Pioneer“ garso sistema). Naujai „Sharp LCD“ serijai XS1E yra sukurta laikiklių ir stovų kolekcija (buvo bendradarbiaujama su garsia Vokietijos specializuotų garso ir vaizdo technikai skirtų baldų gamintoja „Spectral“). Įspūdinga ne tik šių televizorių išvaizda, bet ir kaina: LC-65XS1E (12 tūkst. eurų), LC-52XS1E (9 tūkst. eurų). O mes vis laukėme, kada LCD technologija atpigs... Ir štai, plataus vartojimo garso ir vaizdo technikos gamintoja kaina lenkia prestižinius televizorių gamintojus.
Bendrovė „Sony“ paskelbė apie savo skystųjų televizorių plonumo rekordą. Ji pristatė „Sony KDL-40ZX1“ (ekrano įstrižainė 102 cm) modelį, kurio korpuso gylis tik 9,9 mm (gamintojos teigimu). Šiam televizoriui skirtas belaidis medijos centras (su visų tipų TV imtuvais), perduodantis „Full HD“ raiškos vaizdo signalą.
Kitos naujos paplonintos „Sony BRAVIA“ – LCD serijos EX1 (KDL-52EX1, KDL-46EX1 ir KDL-40EX1) modeliai turi kiek storesnius (nuo 4,95 cm iki 5,45 cm gylio) korpusus, taip pat naudojamas belaidis HD medijos centras. EX1 modeliai išvaizda (iš priekio) beveik nesiskiria nuo ankščiau minėtų E4000 serijos televizorių-paveikslų.
Nors bendrovė „Samsung“, nuolat save vadinanti skaitmeninių technologijų lydere, kol kas neskelbia apie televizorių plonumo rekordus, tačiau jau šiuo metu plačiai prekiaujama (ir Lietuvoje) A8 serijos LCD modeliais LE-40A856 (102 cm) LE-46A856 (117 cm) ir LE-52A856 (132 cm), kurių gylis tik 44,4 mm. Šių televizorių korpusuose sutilpo visa vaizdo ir garso atkūrimo įranga (TV imtuvai, įvadai ir t. t.), nereikia papildomo išorinio medijos centro.
Naujai „Slim LCD“ kartai pasiruošę beveik visi gamintojai (turi prototipinius modelius), daugiau ar mažiau paplonintais modeliais jau ir prekiauja (pvz., „JVC“ turi „Super Slim“ serijos Lt-42S90BU ir LT-42S90BU modelius). Tačiau kyla klausimas apie tokių ypač plonų televizorių praktiškumą. Pavyzdžiui, net ir pačiam ploniausiam televizoriui reikia stovo (statant ant horizontalaus paviršiaus), kurio ilgis bus beveik toks pat kaip ir įprastinio LCD (erdvė nuo ekrano atstumo iki sienos nesumažės). Kabinant ant sienos su reguliuojamojo kampo (horizontaliai ar vertikaliai) laikikliu, atstumai iki sienos taip pat išlieka panašūs (ar tai būtų „Super-Slim“, ar įprastinis LCD).
O gal tai tiesiog aukštoji TV mada, kuri nebūtinai turi būti praktiška?
P. S. Tiek daug prirašyta apie naujus televizorius, ir nė žodžio apie jų vaizdo atkūrimo duomenis. Ką gi, jau yra modelių, kurių vaizdo kontrastas net 2 000 000:1. Dar visai neseniai LCD privalumas buvo 100 Hz, dabar yra 200 Hz technologija. Viena gerai žinoma bendrovė skelbia apie sukurtą 600 Hz technologiją. Skystųjų kristalų vaizdo elementų reakcijos laikas pagreitėjo iki 2 ms (anot vienų gamintojų), o kai kas apskritai jau nemini šių duomenų. Kiekvienas gamintojas yra paruošęs gausybę vadybos triukų. Ar galima būtų keliais sakiniais juos nuginčyti? Galiausiai nėra tokio didelio skirtumo. Tiesiog tai, kas pigu, ir liks „pigus“. O vertingi dalykai visais laikas buvo brangesni.
Žurnalas "Studio", 2008 Nr. 5
Numeryje taip pat skaitykite:
Pirmas bandymas - "Focus 220"
"Garsas ir emocijos"
Patobulinti CD: ar realu?
Naujos televizorių mados
