Valstiečių ir žaliųjų frakcijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad lengvatos pratęsimas vykdomas dėl to, kad neapsunkintų vartotojų. Ir kad būtų galima pasiruošti naujos kompensavimo sistemos paleidimui.
Anot Valstiečių - žaliųjų frakcijos pirmininko Ramūno Karbauskio, tokia sistema leistų vartotojams prašymus parašyti internete, taip nelaukiant eilėse. Taip pat, kartu nuspręsta, kad kompensacijos laiptelis bus mažinamas nuo 20% iki 10% pajamų, skiriamų šildymui ir karštam vandeniui. Dabar kompensacijas už šildymą gauna 130 tūkst. šalies gyventojų. Piniginės socialinės paramos įstatymo pataisų rengėjai nurodo, kad pakeitus jų skyrimo tvarką paramą gaunančių gyventojų skaičius gali išaugti iki 257 tūkstančių.
Daug problemų darbuotojams
Vilniaus miesto savivaldybės narys Gintautas Paluckas sako, kad su paramos gavėjų skaičiaus išaugimu susitvarkytų tik kelios savivaldybės Lietuvoje. „Mažinti paramos laiptelį taip vadinamą, tai 10 proc., tai savaime suprantama didins paramos gavėjų skaičių ir didins išlaidas. Mes, bent jau Vilniaus miestas susitvarkytų, kitos didesnės savivaldybės irgi galbūt, bet kitoms savivaldybėms su paramos gavėjų skaičiumi susitvarkyti bus sunkiau.
Apie tai, ką šneka Ramūnas Karbauskis, kad prašymus bus galima pateikti, elektroniniu būdu, tą tvarką supaprastinti, tam reikia elementaraus pasiruošimo“, - sako Vilniaus miesto savivaldybės narys.
Valstiečių ir žaliųjų frakcijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis kaip vieną iš argumentų, kodėl lengvata turi būti pratęsta, pateikė faktą, kad reikia laiko pasiruošti naujai kompensavimo sistemai. Nauja sistema taupytų laiką, prašymus būtų galima pateikti internetu. Tačiau Gintautas Paluckas sako, kad tvarka nėra aiški, o ir papildomo neaiškumo ir problemų sukurtų savivaldybių darbuotojams.
„Jokios tvarkos nėra pasiūlyta, yra šnekama apie kažkokias gaires, kažkokius dydžius. Aišku toks dalykas negali būti padaryta per kelias savaites, didėtų dvigubai paramą gaunančių žmonių. Tai reikia specialistų, reikia juos apmokyti, reikia sudaryti daro vietas. Jei mes kalbam apie spartesnį duomenų apsikeitimą tarp visokių registrų ir panašiai, tai ne savivaldybės turi tai apdaryti, o socialinių apsaugos ir darbo ministerija, kurios paruošta ir pateikta programine įranga naudojasi socialinės paramos centrai. Čia yra tokio, matyt, nežinojimo. Aš suprantu, norisi tą PVM lengvatą panaikinti, biudžete skyles užkaišyti, tai leistų papildyti biudžetą papildomais 32 milijonais eurų. Bet čia sukurtų tikrai nemažai problemų visiems kitiems", - sako G.Paluckas.
Jei žmonės gaus paramą - nukentės pasitikėjimas savimi
Socialdemokratas Gintautas Paluckas taip pat sako, kad žmonių gaunančių kompensaciją kiekis padvigubės. O tai darys įtaką ir žmonių pasitikėjimui savimi. "Šildymas yra viešoji gėrybė, viešoji paslauga, kurios kainą nustato valstybė. Valstybė gali padaryti tą šildymą brangų arba pigų. Šiuo atveju šildymas Lietuvoje, remiantis objektyviais sąnaudų kriterijais yra labai brangus. Kai kurie žmonės net skolinasi žiemą, kad grąžintų vasarą. Tai vietoj to, kad dar didinti kainą naikinant lengvatą, ir paskui tiems, kurie nebeįperka, grąžinti kompensacijomis socialinės paramos centruose, tiesiog reikėtų nustatyti pastovų mažesnį PVM tarifą. O šiaip pašalpų gaunančių žmonių skaičiaus auginimas yra labai ydinga praktika, nes kai žmonės tampa nesavarankiški, kai praranda savivertės jausmą ir reikia prašyti tų pinigų, nukenčia pasitikėjimas savimi. Tai ta PVM lengvatos naikinimas ir kartelės nuleidimas iki 10 procentų praktiškai išplėstų tokių paramą gaunančių žmonių kiekį iki Kauno gyventijų kiekio", - sako G. Paluckas.
Neaišku kiek, neaišku iš kur
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė tikina, kad kompensacija už šildymo išlaidas naudojasi ne tik centralizuoto šildymo vartotojai. „ PVM lengvata naudojasi tik centralizuoto šildymo vartotojai, tačiau būsto šildymo išlaidų kompensacija nepasiturintiems gyventojams skiriama ne tik asmenims, kurie gyvena būstuose su centralizuotu šildymu, bet ir tiems, kas šildo būstą kietuoju kuru (malkomis, anglimi), dujomis ir pan. 2015 m. šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas gavo vidutiniškai per mėnesį 144,56 tūkst. žmonių. 2016 m. 9 mėn. duomenimis šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas gavo vidutiniškai per mėnesį 130,19 tūkst. žmonių.", - aiškina L.Burbaitė. O Vilniaus miesto savivaldybė suskaičiavo, kad panaikinus PVM lengvatą šildymui, išmokų našta būtų perkelta savivaldybei, kas nebuvo numatyta planuojant 2017 metų miesto biudžetą. Savivaldybei tektų papildomai išmokėti apie 750 tūkst. eurų, o tokios išlaidos nebuvo planuotos.
Seimas po antrojo balsavimo pritarė Ramūno Karbauskio siūlymui, kad kitais metais biudžeto skylė dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centriniam šildymui pratęsimo būtų dengiama Kelių priežiūros ir plėtros fondo lėšomis. Tam bus reikalingi maždaugs 32 milijonų eurų.
