O jų dydį lemia pasirinkta atostogų data – jeigu prieš tai buvę mėnesiai turėjo mažiau dienų, taip pat gavote priedų, premijų ar dirbote viršvalandžius, jūsų atostoginiai bus kur kas didesni.
Į tai neatsižvelgę ir pasirinkę atostogauti bet kada, iš darbdavio galite gauti, pvz., ir 157 eurais mažiau atostoginių.
Kas lemia mažesnius ar didesnius atostoginius?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė primena, kad atostoginių dydis priklauso nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris skaičiuojamas pagal pastarųjų prieš atostogas buvusių 3 mėn. gautą uždarbį.
Kuo VDU didesnis, tuo didesni atostoginiai, kuo mažesnis, tuo mažesni ir už atostogas gaunami pinigai.
Taigi, jei darbuotojo alga 2025 m. didėja, jam geriau pradėti atostogauti praėjus 3 mėn. po algos padidėjimo: „Sausis atostogoms palankus mėnuo bus tik tais atvejais, kai nuo sausio alga nesikeičia.
2025 m. 12,34 proc. didėja minimalioji mėnesinė alga nuo 924 iki 1038 eurų, todėl didžiosios dalies darbuotojų 2025 m. algos bus didesnės nei buvo gruodį.“
Anot pašnekovės, kadangi atostoginiams yra skaičiuojamas darbo dienos (arba valandos) vidutinis uždarbis, svarbu yra ir tai, kiek darbo dienų buvo (arba kiek dienų / valandų buvo išdirbta) 3 mėn. prieš atostogas.
Pvz., jei darbuotojo mėnesinė alga yra 1 tūkst. eurų, o mėnesis turėjo 22 darbo dienų, VDU bus tik 45,45 euro (1000 / 22).
Jei mėnesis – trumpesnis, tarkime, 19 d. d., VDU jau bus 52,63 euro (1000 / 19). Taigi, kuo mažiau darbo dienų turėjo ankstesni 3 mėn. ir kuo daugiau pajamų asmuo tuo laikotarpiu gavo, tuo didesni bus jo atostoginiai.
Kuriais 2025 m. mėnesiais palankiausia atostogauti?
D. Čibirienė skaičiavo – jei 1,8 tūkst. eurų algą (prieš mokesčius) gaunantis asmuo 2025 m. atostogautų 10 darbo dienų, jo atostoginiai, priklausomai nuo pasirinkto mėnesio, būtų 88 eurų didesni arba 69 eurais mažesni (skirtumas – 157 eurai).
Kitaip tariant, jis už tą mėnesį, kurį atostogautų 10 d. d., galėtų gauti nuo 1731 iki 1888 eurų su atostoginiais, vietoje įprastos 1,8 tūkst. eurų algos.
LBAA atstovė tik pridūrė, kad toks skaičiavimas – preliminarus, kadangi nėra įtraukiami algos pokyčiai, priedai, priemokos už viršvalandžius, darbą per šventes, išeigines ar naktis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat turi įtakos atostoginių dydžiui.
„Jei planuojate 2025 m. atostogas, reikėtų žinoti, kad 2025 m. palankiausi mėnesiai atostogauti yra sausis, liepa, rugsėjis ir spalis.
O mažiausias atostogų vidurkis būtų paskaičiuotas už birželį, rugpjūtį, lapkritį ir gruodį“, – vardijo pašnekovė.
Kas nėra įtraukiama į atostoginių skaičiavimą?
D. Čibirienė atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant vidutinį pastarųjų 3 mėn. dienos (ar valandos) atlyginimą yra įtraukiamos tik tos dienos (ar valandos), kuriomis darbuotojas faktiškai dirbo.
Taigi, jei darbuotojas kažkiek dienų nedirbo ir už jas gavo ligos išmoką; gavo pajamų natūra (pvz., už įmonės automobilio naudojimą); gavo priedų ar premijų ne už atliktą darbą, bet, pvz., Kalėdų ar gimtadienio proga; buvo pasiemęs mamadienį, motinystės atostogas ar buvo prastovose, visi šie pinigai į VDU skaičiavimą atostoginiams nėra įtraukiami.
Vis tik ji pridūrė, kad darbdavys savo nuožiūra į vidurkio skaičiavimą gali įtraukti išmokas, kurių nėra prievolės įtraukti: „Pvz., premijas ne už atliktą darbą, bet gimtadienio proga.
Svarbu, tik kad ta pagerinta atostoginių skaičiavimo tvarka būtų taikoma visiems darbuotojams be išimčių.“
LBAA prezidentė pabrėžė, kad atostoginiai mokami tik už tas atostogų dienas, kurios būtų darbo dienos, jei darbuotojas ne atostogautų, o dirbtų.
Pvz., jei asmuo dirba 5 d. per savaitę, o savaitgaliai yra laisvi, atostogaujant jam atostoginiai bus priskaičiuojami tik už darbo dienas, bet ne už savaitgalius ar poilsio, švenčių dienas.
Kaip skaičiuojami darbuotojų atostoginiai?
D. Čibirienė pateikė pavyzdį: jei darbuotojas, gaunantis 1,8 tūkst. eurų algą, pasirinko atostogauti nuo 2025 m. birželio 9 iki 20 d. (10 d. d.), svarbu atsižvelgti, kiek dienų faktiškai jis dirbo kovą, balandį ir gegužę.
Taigi, atmetus nedarbingumo dienas, už faktiškai dirbtas dienas jis gavo 2750 eurų atlyginimą.
Pašnekovė pridūrė, kad į skaičiavimą taip pat įtraukiami ir viršvalandžiai, darbas per šventes ar poilsio dienas, už kurias minimas darbuotojas iš viso gavo 300 eurų.
Taigi iš viso per šiuos 3 mėn. jis uždirbo 3050 eurų (2750 + 300), kuriuos, padalijus iš jo faktiškai dirbtų 58 dienų, išeitų 52,59 euro atlygis už vieną darbo dieną.
Vis tik LBAA atstovė paminėjo, kad svarbu atsižvelgti ir į darbuotojo gautas premijas ir kitus priedus.
Jei minėtas darbuotojas gavo 2 tūkst. eurų metinę premiją, į atostoginius įskaitoma tik ¼ jos dalis, t. y. 500 eurų.
Jei per šiuos 3 mėn. jis dar gavo dvi ketvirtines premijas (500 ir 1 tūkst. eurų), į atostoginių skaičiavimą įtraukiama tik paskutinė, taigi – 1 tūkst. eurų.
O priedų ir premijų vidurkis yra skaičiuojamas jau dalijant ne iš faktiškai dirbtų dienų, o visų dienų, kurias darbuotojas turėjo dirbti, net jei tuo metu, pvz., sirgo. Taigi, 1,5 tūkst. eurų dalijant iš visų 62 d. d., vidutinis dienos atlygis išeitų 24,19 euro.
Prie jo pridėjus anksčiau gautą darbuotojo VDU (52,59 euro) išeitų, kad už kiekvieną atostogų dieną, kurią darbuotojas dirbtų, jei neatostogautų, jam priklausytų po 76,78 euro atostoginių. Už visas 10 d. d. atostogas tai būtų 767,8 euro.