„Net ir efektyviausiai veikianti organizacija apauga įvairiais nereikalingais etatais ir atlieka nereikalingas funkcijas. Verslas to atsikrato krizių atveju – verslui sunku išgyventi ir jis atsikrato nereikalingais darbuotojais. Savivaldybėje krizės nėra buvę bent aštuonerius metus, tai natūraliai net jeigu ir viską darytume teisingai vadybiškai, ji apaugusi 20 proc. nereikalingo personalo. Pertvarka tikrai nėra daroma su tikslu pašalinti mums netinkamus darbuotojus“, – sakė administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Jo teigimu, bus naikinami ir kai kurie savivaldybės skyriai. Šiuo metu savivaldybėje dirba 760 darbuotojų.
Pasak administracijos direktoriaus, miesto biudžetas yra surenkamas gana gerai. Miesto įsipareigojimai, pasak jo, sudaro 147 mln. eurų. 57 milijonai iš jų yra koncesijos mokestis, kuris bus mokamas už pasirašytas sutartis. Esami įsipareigojimai bankams sudaro 51 mln. eurų, kitoms institucijoms už paslaugas - 35 mln. eurų.
Už kultūrą atsakingas vicemeras liberalas Simonas Kairys teigė, kad artimiausiu metu tarybai bus teikiamas sprendimo projektas dėl Kauno kino studijos naikinimo.
„Savivaldybė – ne Holivudas“, – sakė S.Kairys. Jis pabrėžė, kad „Romuvos“ kino teatrą valdantieji mato kaip daugiafunkcinį kultūros židinį.
Pasak „Vieningo Kauno“ vicemero Povilo Mačiulio, nėra pasiruošta Europos Sąjungos finansinei perspektyvai.
„Pasiruošimas yra nulinėje stadijoje. Nėra nei investicinių projektų, nei detaliųjų planų, juo labiau nėra techninių projektų ir statybos leidimų“, – sakė P.Mačiulis.
„Blogiausia, kad ruošiami projektai ir finansavimas bandomas ieškoti iš jau prieš tai vykdytų projektų finansavimo. Nėra taip kaip tikroje įmonėje ūkiškai planuojama, kad susiplanavus projektą reikia susiplanuoti ir finansavimą“, – kalbėjo G.Petrauskas.
Pasak mero Visvaldo Matijošaičio, norint laiku įgyvendinti kai kuriuos sprendimus – Raudondvario plento rekonstrukciją, Panemunės tiltą – reikės ieškoti būdų, kaip projektus parengti anksčiau nei numatyti terminai, kad jie būtų spėti įgyvendinti laiku.
„Visi pradėti projektai, taip pat ir tiltas, yra be finansavimo. Reiškia naujai valdžiai reikės sugalvoti, iš kur gauti 11 mln. eurų kitais metais, kad būtų apmokėta tilto statyba. (...) Pasirodo, atidarius tiltą laiku, mes dar tik po 4–5 mėnesių galėtum tvarkyti Panemunės pusėje esantį prietiltį, nes projektas tik ruošiamas. Nauja valdžia turės sugalvoti, kaip apeiti įstatymus ir padaryti kartu ir prietiltį, ir tiltą“, – kalbėjo V.Matijošaitis.
Buvęs Kauno meras, dabar opozicijoje dirbantis konservatorius Andrius Kupčinskas sako, kad valdančiųjų priekaištai – labai abstraktūs ir nekonkretūs – reikėtų kalbėti apie konkrečius detaliuosius planus ar projektus.
„Jeigu nemoki ieškoti, tai ir nerandi. Jeigu kalbant apie Panemunės prietiltį, Kauno planui pavesta suprojektuoti ir šiemet turėjo įvykti darbai, ir bus ir šviesoforas užsakytas, ir numatytos lėšos. (...) Matyt valdantieji nepasižymi planavimu, vyrauja pasimetimas, bandoma užgriebti visus kampus, bet nežinoma, nuo ko pradėti. Kadangi anksčiau, matyt, neskirta pakankamai dėmesio tarybos sprendimams ir kitiems dalykams, tai dabar stačia galva puolama, bandoma aprėpti visus kampus ir nesupranta procesų“, – BNS sakė A.Kupčinskas.
Jis abejojo ir administracijos darbuotojų mažinimo būtinumu, sakydamas, kad tai neigiamai paveiks visos administracijos darbą.
„Vieningas Kaunas“ Kauno taryboje turi 17 narių su meru, socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis – po keturias. Koalicijai nepriklausanti „Kitokia Lietuva“ turi tris mandatus, opozicinė Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai - 13 mandatų.
