Naujo „Suzuki S-Cross“ testas: Pagaliau „Dacia Duster“ turi rimtą konkurentą

Sprendimas susitelkti į automobilius, turinčius keturių varančiųjų ratų pavarą bei padorią kėbulo prošvaisą padėjo „
Suzuki“ sukurti savitą nišą, kurioje, dėl mums sunkiai suprantamų priežasčių, japonų gamintojas praktiškai neturi nei vieno tiesioginio konkurento. Visai kaip ir „Dacia“, kuri dėl nuosaikaus dizaino, žemos kainos ir tiesiog neužknisančios formulės dabar pagal pardavimų apimtis neatsilieka nuo didžiausiųjų.

Kad ir kaip stipriai „Suzuki“ įvaizdžio formuotojai nenori būti lyginami su „
Dacia“, tačiau abu šie gamintojai turi pernelyg daug panašumų. Pavyzdžiui, savęs nepateikia, lyg gamintų automobilius, dėl kurių kiekvienas ką tik vairuotojo pažymėjimą gavęs jaunuolis eitų iš proto. Tiek „Dacia“, tiek „Suzuki“, regis, orientuojasi į vyresnio amžiaus vairuotojus, kuriems trisdešimt penkis važiavimo režimus ir devynis meniu pogrupius, skirtus klimato kontrolei valdyti, turintys automobiliai atrodo kaip svetimybės.

„Suzuki“ taip pat yra vienintelis gamintojas Europoje, kuris visuose gaminamuose modeliuose siūlo keturių varančiųjų ratų pavarą. Šiais laikais, kai aukštesnę prošvaisą turinčios mašinos siūlomos tik su priekinių varančiųjų ratų pavara, tokia „Suzuki“ strategija atrodo neįprastai, bet mažų mažiausiai sveikintinai. Visgi – ne visi nori, pavyzdžiui, perdėtai brangaus „Nissan Qashqai“.

Kaip ir „
Dacia Duster“, taip ir naujas „Suzuki“ šeimos narys – „S-Cross“ – siekia įtikti tiems, kam prašmatnumas nėra prioritetas, tiems, kurie trokšta tiesiog gero, paprasto ir lengvai prižiūrimo krosoverio, galinčio žiemą perlipti ne pačią didžiausią pusnį.

DIZAINAS

Itin kompaktiškų krosoverių segmentas Europoje išpopuliarėjo tik prieš keletą metų, tačiau „Suzuki“ šioje automobilių klasėje egzistuoja nuo pat 2006-ųjų, kai rinkai pateikė žaviai atrodantį „SX4“ krosoverį. Nors Europoje jis nebuvo ypač populiarus, tačiau vietoje to jis kompaniją džiugino išskirtine sėkme kitose pasaulio rinkose. Pavyzdžiui, Indonezijoje.

Dabar, praėjus 16 metų nuo pirmosios „SX4“ modelio kartos pasirodymo, „Suzuki“ į kiemą išleidžia pažaisti jau trečios kartos modelį, kuris radikaliai skiriasi nuo pirmtakų. Greičiausiai todėl, kad „Suzuki“ siekė sukurti europietiškesnės išvaizdos automobilį, o tai paaiškina „Suzuki“ sprendimą leisti naujo „S-Cross“ modelio dizainą sukurti kompanijos padalinio darbuotojams Italijoje.

Tiesiog pažvelkite į priekinę dalį – ji nebekelia asociacijų su tapyru, o labiau kampuotos ir griežtesnės formos nesukuria perdėtai mielo ar futuristiško automobilio įspūdžio. Šiokia tokia priešingybė daugeliui šios klasės krosoverių.

Nors priekinė dalis atrodo moderniai, tačiau galinė dalis kelia abejonių, vien dėl skaidrių žibintų ir galinio buferio šonuose esančių apdailų, kurios neatlieka absoliučiai jokios funkcijos. Atsižvelgiant į „S-Cross“ tikslą šiame pasaulyje, sunku suprasti, kam tokiam nuosaikiam automobiliui reikalingos netikros ventiliacijos angos, kurios nedaro nieko – kaip ir išmetimo sistemos vamzdžių imitacijos, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ automobiliuose.

INTERJERAS

Išorinius „Suzuki“ dizainerių atliktus sprendimus kiekvienas įvertins pagal savo vidinio dizainerio supratimą, tačiau pasodinus savo sėdimąją į „S-Cross“ pasijunti, lyg būtum ką tik pasinaudojęs laiko mašina. Nors „S-Cross“ yra naujas modelis, jo viduje pasijunti, lyg būtum įšokęs į bet kurį kitą „Suzuki“ automobilį, kuris buvo gaminamas nuo 2013 metų. Leiskite išsiplėsti.

Nenorime sudaryti įspūdžio, jog „S-Cross“ viduje nesijaučia gamintojo padaryta pažanga. Palyginus net su iki šiol gaminama „Suzuki Vitara“, vos vos putlesnis „S-Cross“ gavo visiškai naują multimedijos sistemą, šiuolaikiškiau atrodantį prietaisų skydą bei moderniau atrodančius instrumentus centrinėje konsolėje. Tai neatrodo daug, ypač atsižvelgiant į kitų gamintojų troškimą nuolatos eksperimentuoti tiek prietaisų išdėstymo filosofijoje, tiek vidaus apdailų raštų ir formų srityje.

Kita vertus, fantazijos neskatinantis interjeras turi kitų stiprybių. Neįmantrumas leidžia džiaugtis gera ergonomika, ganėtinai patogiomis sėdynėmis, o vairo kolonėlės reguliavimo galimybės yra pakankamos, jog pavyktų surasti patogią sėdėseną už vairo. Elementarūs kiekvieno vairuotojo poreikiai – patenkinti.

Erdvė skirta keleiviams ir bičiuliams ant galinių sėdynių taip pat nėra prasta. „S-Cross“ ant galinių sėdynių siūlo daugiau erdvės negu lietuvių numylėtinis „Nissan Qashqai“, o ir mažai kuo nusileidžia pigių visureigių čempionui „Dacia Duster“. Vis dėlto, geras erdvės pojūtis nublanksta prieš keleiviams skirtų atributų trūkumą. Pavyzdžiui, gale nėra jokių ventiliacijos angų ar „USB“ jungčių. Puikiai suprantame, jog „Suzuki“ nėra brangus automobilis, tačiau tokie atributai 2022 metais pagamintame automobilyje tiesiog privalo būti. Nebūtinai bazinėje įrangoje, bet bent jau modelyje su aukščiausiu įrangos lygiu.

Naudingų smulkmenų taip pat nerasite ir bagažinėje. Nors jos tūris daugiau negu geras tokios klasės automobiliui, tačiau joje nėra krepšiams pakabinti skirtų kabliukų ar papildomai užsakomų pertvarų, kurios, pavyzdžiui, leistų saugiai šeimos augintinį patalpinti į bagažinę nesibaiminant, jog jis po keleto akimirkų iš bagažinės „atsikraustys“ ant priekinės sėdynės.

Grįžtant prie labiau džiuginančių naujienų – „Suzuki S-Cross“ turi visiškai naują multimedijos sistemą. Jos grafinė sąsaja nėra pati gražiausia, tačiau jos veikimo greitis ir, vėlgi, neįmantrumas, padeda lengvai ir intuityviai ja naudotis. Integruotos funkcijos išdėstytos logiškai ir svarbiausia – „Suzuki“ siūlo belaidžiu būdu veikiančias „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ sąsajas.

DINAMIKA

Dar viena sritis, kurioje „S-Cross“ sugeba maloniai nustebinti – tai našumas. Žvelgiant tik į ekrane pateiktas technines charakteristikas iškart norėsite ištarti, jog 15 metų senumo dyzelis bus efektyvesnis ir greitesnis už šią modernizmo išraišką. Visgi, gamintojas deklaruoja, jog iki 100 km/val. įsibėgėsite per 10,2 sekundės – arba šiek tiek greičiau negu hibridinę pavarą turinti „Toyota Corolla“.

Vis dėlto, susidaro įspūdis, jog „Suzuki“ buvo linkusi sumenkinti šį rodiklį, mat mūsų bandymo metu kompaktiškasis „S-Cross“ iki 100 km/val. nuolatos įsibėgėdavo greičiau nei per 10 sekundžių, o visų akceleracijos bandymų vidurkis siekė 9,6 sekundės. Vėlgi – šie rodikliai nepadės sužavėti pirmakursių studenčių, tačiau jie anaiptol nenusako pojūčių vairuojant patį automobilį.

1,4 litro darbinio tūrio benzininis variklis su turbokompresoriumi išvysto 129 arklio galias ir 235 Nm sukimo momentą, tačiau benzininiam varikliui talkinanti „mild hybrid“ sistema suteikia papildomą 13,6 arklio galių ir 53 Nm impulsą, kuris ypač juntamas pajudant iš vietos, važiuojant miesčioniškais greičiais ar sumanius padidinti greitį. Elektrifikacijos nauda taip pat pastebima ir kitose situacijose. Pavyzdžiui, ji panaikina grubų variklio užgesinimo ir paleidimo procesą, kai veikia „Start/Stop“ sistema, arba padeda užmiršti apie turbinos vėlavimą.

Nemažai komplimentų nusipelno ir automatinė pavarų dėžė. Ji, kaip ir benzininis variklis, veikia sklandžiai, kažkur užsklandoje ir, atrodo, buvo puikiai suderinta atsižvelgiant į mieste važinėjančių vairuotojų poreikius. Ir, galiausiai, „Suzuki“ sugebėjo išspręsti „Toyota“ automobilius kamuojančią problemą – skalbimo mašinos režimą nusprendus staigiai pagreitėti. Šiame automobilyje bepakopė („CVT“) pavarų dėžė vos ne idealiai imituoja tradicinės, hidraulinės automatinės pavarų dėžės darbą, be šiai konfigūracijai būdingų ypatybių. Pavyzdžiui, trūkčiojimo važiuojant mažu greičiu.

VALDYMAS

Retas vairuotojas, trokštantis įsigyti tokį kompaktišką krosoverį, pagrindiniu prioritetu laikys automobilio važiavimo savybes. Taip, pakabos komfortas, patenkinamas stabilumas ir manevringumas nėra ignoruojami, tačiau kur „Suzuki S-Cross“ sugeba sužibėti – tai pakabos balansas.

Daugelis panašaus dydžio krosoverių, dėl sunkiai suvokiamų priežasčių, akcentuoja kavos pertraukėlėje sugalvotą sportiškumą, kuris realybėje transformuojasi į perdėtai standžiai sukonfigūruotą pakabą, dėl kurios nelygūs kelių paviršiai juntami abiem užpakalio pusrutuliais. Tuo tarpu „Suzuki“ siekia pasipriešinti šiai tendencijai, mat „S-Cross“, modernių automobilių standartais, pasižymi „minkštesne“ pakaba.

Tai reiškia, jog Savanorių prospektą – tiek Vilniuje, tiek Kaune – „Suzuki“ įveikia nebildėdamas lyg nuo kalno paleistas karutis, o bet kokia lygesnė atkarpa leidžia jaustis lyg vairuotumėte limuziną. Kita vertus, susitelkimas į komfortą turi savo kainą. Šiek tiek daugiau nerimastingumo už vairo turintys vairuotojai pastebės trikdančiai nebylų vairo mechanizmą arba šiek tiek didesnį negu įprasta kėbulo posvyrį posūkiuose, tačiau kad ir ką bandytumėte iškrėsti, „Suzuki“ visada išlieka stabilus. Esminius tokių automobilių vairuotojų poreikius „Suzuki“ išpildė visais 100%.

Didesnis negu kai kurių konkurentų siūlomas komfortas nėra vienintelė išskirtinė „S-Cross“ ypatybė. Taip pat norėtųsi paminėti „Allgrip“ vardu pavadintą keturių varančiųjų ratų pavarą. „Suzuki“ yra vienas iš nedaugelio tokio dydžio visureigių, kurie keturių varančiųjų ratų pavarą siūlo tiek su mechanine, tiek automatine pavarų dėže. Nors daugumai ši pasirinkimo galimybė nėra aktuali, tačiau tikro ir kompaktiško visureigio ieškantys pirkėjai galės pasidžiaugti, jog „Suzuki“ galvoja būtent apie juos.

Iškart reikėtų pabrėžti, jog tai ne nuolatinė keturių varančiųjų ratų pavara. Ji, kaip ir daugelyje modernių automobilių, į pagalbą atkeliauja tik esant tam tikroms sąlygoms. Įprastu režimu automobilis į priekį juda genamas priekinių ratų – kai kelio danga po automobilio ratais tampa slidesnė, „S-Cross“ naudojasi visais keturiais ratais. Kita vertus, jei vis dėlto patys nuspręsite nuvažiuoti nuo kelio, naudodami specialų ratuką galėsite pasirinkti iš kelių važiavimo režimų: „Snow“, „Auto“, „Sport“ arba „4WD“. Pastarasis, kaip ir turėjote suprasite, įjungia sistemą, kuri aktyvuoja keturių varančiųjų ratų pavarą.

Vis dėlto, nepriklausomai nuo poreikių, bus ganėtinai sunku ignoruoti aerodinaminį triukšmą. Jis labiausiai išryškėja, kai automobilis pasiekia 100-110 km/val. greitį. Sluoksnis papildomos garso izoliacijos tikrai praverstų, o ir jos nulemiamas efektas būtų kaip niekada naudingas, net jeigu dėl to automobilis pabrangtų 1000 eurų. Šioje srityje „Dacia“ savo konkurentą kaip reikiant lenkia.

Kita vertus, „Suzuki“ prastesnę garso izoliaciją galima pateisinti pažangių pagalbinių sistemų gausa. Jeigu „Dacia“ tokių pagalbininkų kiekį mažina iki absoliutaus minimumo, tai „Suzuki“ elgiasi priešingai ir į automobilį diegia brangesniems konkurentams prilygstančią įrangą. Ji retkarčiais netgi sukuria įspūdį, jog veikia sklandžiau negu tuose brangesniuose analoguose, pavyzdžiui, su „Honda“ ar „Nissan“ ženkliuku.

Pavyzdžiui, eismo juostos palaikymo sistema ne visada veikia užmiestyje, tačiau net ir tada, kai ji veikdavo, ji niekada nebandydavo įsikišti be reikalo. Tuo tarpu greitkelyje eismo juostos palaikymo sistema labai kompetentingai centruoja automobilį, o adaptyvioji greičio ir atstumo palaikymo sistema veikė ne ką prasčiau negu „Volkswagen Tiguan“. Geriausia yra tai, jog šias ir kitas sistemas galima labai lengvai išjungti, neeikvojant laiko naršant po perdėtai sudėtingą multimedijos sistemą ar atitraukiant akis nuo kelio.

EKSPLOATACIJA

„Suzuki“ naujų automobilių rinkoje užima neeilinę poziciją. Ypač vertinant kainos ir siūlomų savybių kraitį, mat šiuo metu rinkoje yra tik vienintelis kitas gamintojas, kuris stengiasi vadovautis racionalumu, o ne poreikiu patenkinti automobilių pramonės tendencijas sekančius pirkėjus.

Pradinė „Suzuki S-Cross“ kaina Lietuvoje siekia 23 990 eurų. Už šią sumą gausite priekiniais ratais varomą krosoverį, kurio bazinėje komforto įrangoje rasite priekinius ir galinius LED žibintus, elektra valdomus ir šildomus šoninius veidrodėlius, tuziną oro pagalvių, galinio vaizdo kamerą bei dar keletą naudingų niekučių. Iš esmės, bazinėje įrangoje yra tiek priedų, kiek jų pakanka patenkinti bazinius poreikius.

Jeigu pageidaujate keturių varančiųjų ratų pavaros, tuomet prie 23 990 eurų reikės pridėti papildomus 2000 eurų. Norite turėti maksimaliai įrengtą automobilį ir retkarčiais pasišaipyti iš „Nissan Qashqai“ ar „Škoda Karoq“ vairuotojų? Tuomet savo biudžetą turėsite padidinti iki 29 690 eurų. Tai – galutinė suma, be jokių reikalavimų atsiversti papildomos įrangos katalogą, nes ši versija turės absoliučiai viską, ką „Suzuki“ gali pasiūlyti.

[taq_review]