Prancūziškas išskirtinumas
„Renault“ kompanijos vadovai palaiminę „Talisman“ projektą rizikavo ne tik savo reputacija. Įžengti į segmentą su visiškai nauju modeliu pasiryžtų ne kiekvienas, todėl nenuostabu, jog pati sunkiausia užduotis buvo paskirta vyriausiam „Renault“ dizaineriui Laurensui van den Ackeriui.
„Renault“ automobilių dizaineris galėjo pasirinkti saugų, vokiečių patikrintą receptą ir visuomenei pristatyti konservatyvų, bendrame automobilių sraute pranykstančią mašiną. Ačiū dievui, jog jis nusprendė eiti visiškai kitu keliu.
Iš Olandijos kilęs dizaineris kartu su savo komanda sukūrė vieną išraiškingiausių ir gražiausių 21 amžiaus sedanų. Didžiuliai, C formos priekiniai žibintai, nuožulnūs sparnai, masyvus variklio dangtis - ir tai tik priekinėje dalyje. Pažvelgus į galinę automobilio dalį - laukia dar vienas siurprizas. Supykusio transformerio akis primenantys žibintai, kurie neleis „Talisman“ sumaišyti su bet kuriuo kitu automobiliu.
Apskritai - automobilio profilis - elegantiškas, raumeningas ir netgi labai prancūziškas. Be to, dėvėdamas net ir mažesnio skersmens ratlankius „Talisman“ neatrodo kaip pigus kiniškas laikrodis. O tai, mano nuomone, didžiulis privalumas, nes didžioji dauguma konkurentų atrodo puikiai tik tada, kai užsisakai 19 ar net 20 colių ratlankius.
Vokiškų paskaitų rezultatas
Nepaisant įvairiausių pastangų, visame pasaulyje vis dar vyrauja stereotipas, jog prancūziškas automobilis į servisą prašys užsukti dažniau negu analogiškas vokiškas ar japoniškas automobilis. Kadaise, tai buvo tiesa, ypač tuo laikotarpiu, kai „Renault“ ar kiti Prancūzijos gamintojai pradėjo eksperimentuoti su įvairiomis elektroninėmis sistemomis. Taip, jos labai dažnai išeidavo iš rikiuotės, tačiau ar taip pat elgdavosi mechaniniai automobilių agregatai?
Techninė prancūziškų automobilių pusė niekada nebūdavo problema. Tuo tarpu vienoje didžiausių senojo žemyno šalių sukurti automobiliai labai dažnai turėdavo problemų su surinkimo kokybe ir apdailos medžiagomis. Apdailos medžiagos ne visada atitikdavo automobilio kainą, karts nuo karto ausis pasiekdavo įvairiausių krabždesių garsai - tiesiog prancūziški automobiliai labai dažnai (tai galioja ne visiems modeliams) būdavo vienu laipteliu žemiau. „Renault“ norėdama išspręsti šią problemą, kreipėsi į „Daimler“ koncerne dirbančius kolegas, kurie padėjo atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus : automobilio konstrukcijos tvirtumą, pašalinių garsų slopinimą, tarpus tarp interjero apdailos medžiagų.
Ar vokiečiams pavyko prancūzus išmokyti preciziško automobilių surinkimo meno - paaiškės tik po keletos metų, kai šie automobiliai bus nuvažiavę 100 000 ar 200 000 kilometrų, tuo tarpu kelis tūkstančius nuriedėjęs, mūsų bandytas egzempliorius neskleidė jokių pašalinių garsų, tarpai tarp įvairiausių detalių buvo minimalūs. Sėdint už automobilio vairo niekada neapėmė jausmas, jog sėdžiu antrarūšiame produkte, o ir interjero dizainas yra žymiai malonesnis ir jaukesnis nei pagrindinio „Talisman“ varžovo - „Škoda Superb“, kuriame aš galėčiau numirti iš nuobodulio.
Maži, bet efektyvūs
„Renault Talisman“ yra naujos kartos „Renault“ kompanijos produktas. „Talisman“ kaip ir „Espace“ ir neseniai pasirodžiusi „Megane“ naudoja tik mažo darbinio tūrio keturių cilindrų benzininius ir dyzelinius variklius. Esu įsitikinęs, jog daugeliui žmonių gyvenančių Rytų Europoje norėsis milijono arklio galių jėgainės, tačiau modernūs keturių cilindrų jėgos agregatai efektyvumu nenusileidžia didesnio darbinio tūrio motorams.
„Talisman“ gali būti komplektuojamas su 1.5 ir 1.6 litro dyzeliniu arba su 1.6 litro benzininiu varikliais. Šių motorų pajėgumas svyruoja nuo 110 iki 200 arklio galių. Pripažįstu - diapazonas nėra labai platus, tačiau jis optimalus. Nesu įsitikinęs ar šiam automobiliui tiktų 1.6 litro darbinio tūrio benzininiai varikliai, tačiau didžiulį sukimo momentą turintys „dCi“ motorai „Renault Talisman“ tinka idealiai.
Pavyzdžiui, mūsų bandytas 1.6 litro darbinio tūrio dyzelinis agregatas. Nepaisant mažo darbinio tūrio, 130 arklio galių ir 320 Nm sukimo momentą išvystantis variklis patenkins 90% potencialių „Talisman“ vairuotojų norus. Jis pakankamai žvitrus mieste, užmiestyje jam dinamikos taip pat netrūksta, net kai reikia ką nors aplenkti. Greitkelyje jis taip pat nekelia jokių rūpesčių. Žinoma, važiuojant didesniu greičiu girdisi dyzelinio variklio keliamas triukšmas, tačiau būkime realistais - prisiminkite kokio darbinio tūrio variklis tūno priekinėje „Talisman“ dalyje.
Optimalus galios ir darbinio tūrio santykis turi vieną labai didžiulį privalumą - juokingas kuro sąnaudas. Net ir piko metu Vilniaus mieste, „Talisman“ borto kompiuteris rodė, jog nuvažiavę 100 kilometrų sunaudojome tik 6.8 litro dyzelino. Užmiestyje kuro sąnaudų rodikliai krenta iki labai akiai malonių skaičių. Važiuojant 90 km/val. greičiu - sąnaudų vidurkis siekė 3.8 - 4.0 litrus. Greitį padidinus iki 120 km/val. - sąnaudų vidurkis padidėjo iki 5.1 litro.
Dinamiškas, bet ne sportiškas
Žodis - komfortas, šiuolaikinėje automobilių pramonėje suprantamas visiškai kitaip. Anksčiau, automobilis sugebėjęs užtikrinti aukščiausio komforto lygį, kiekvieną kelio nelygumą sugerdavo kaip kokia nors kempinė. Dabar tokio tipo pakabą turinti mašina greičiausiai būtų pasmerkta, tad gamintojai stengiasi ieškoti idealių pakabos konfigūracijų, kurios leistų užtikrinti geras valdymo savybes, stabilumą ir komfortą.
Su „Renault Talisman“ riedant įvairiais Lietuvos keliais, aš susidariau įspūdį, jog prancūzai siekė surasti aukso viduriuką. Net ir ryškesnius kelio nelygumus automobilio pakaba sugeria geriau nei didžioji dauguma konkurentų, tačiau net ir pradėjus važiuoti azartiškiau, „Talisman“ nedemonstruoja jokių silpnumo požymių.
Posūkiuose „Talisman“ demonstruoja drausmingumą ir užtikrintumą. Pasirinkus didesnį greitį, kėbulas posūkyje šiek tiek pasvyra, tačiau priekiniai ratai išlaiko sukibimą su kelio danga. Net jeigu pradėsite elgtis kaip visiškas beprotis, stabilumo kontrolė labai greitai Jums uždės tramdomuosius marškinius. Žinoma, galite pasirinkti vieną iš keletos važiavimo režimų, bet aš asmeniškai to nedaryčiau. Kam reikalingas „Sport“ režimas tokiame automobilyje? Greičiausiai tik gąsdinti varnas.
Ne kiek nesistebiu, kodėl „Renault“ vadovai nusprendė atsisakyti bet kokių sąsajų su „Laguna“. Tai visiškai naujas „Renault“ bandymas atsipjauti nemažą vidutinės klasės sedanų pyrago dalį. Nepaisant nuolatos mažėjančių tokio tipo automobilių pardavimų, „Renault“ surado drąsos sukurti 21 amžiui tinkamą produktą. Tai nėra prancūziška „Volkswagen Passat“ ar „Škoda Superb“ kopija. Tai originalus „Renault“ kompanijos produktas, kuris įkūnija visas prancūziškiems automobiliams būdingas vertybes : dizainą, komfortą ir technologijos.
Anksčiau prancūziškų automobilių trūkumus būdavo galima pateisinti dėl to, jog tai - tiesiog prancūziškas automobilis. Džiugu, jog laikai pasikeitė. Dabar reikėtų surasti labai gerą priežastį kodėl turėdami galimybę įsigyti „Renault Talisman“ to nepadarėte.
PRIVALUMAI
- Nuostabus eksterjero dizainas
- Lengvas valdymas
- Manevringumas
- Tvirtai ir kokybiškai suręstas
- Erdvus
- Patogios sėdynės su masažo funkcija
- Milžiniškas žaisliukų sąrašas
- Ekonomiškas dyzelinis variklis
- Komfortas
TRŪKUMAI
- Reikia laiko perprasti informacijos ir pramogų sistemos valdymą
- Modelių su 19 colių ratlankiais pakaba per jautriai reaguoja į kiekvieną kelio nelygumą
- Dyzelinio variklio ir automatinės pavarų dėžės kombinacija per brangi
- Kol kas negalima įsigyti modelio su universalo kėbulu
