Lietuvos namų ūkiai priklausomi nuo vyrų pajamų
Europos lyčių lygybės instituto naujausi paskaičiavimai ir Eurostat duomenys atskleidė, kokia yra reali moterų ekonominė priklausomybė, žvelgiant į skurdo rizikos galimybę.
Duomenys palygino skurdo rizikos lygio pokytį, kai vienas iš partnerių netenka darbinių pajamų. Kartu pateikiami visos Europos sąjungos ir Lietuvos rodikliai.
Tai atskleidė, kad poros be vaikų, kurių abu asmenys netenka pajamų, galimybė patekti į skurdo rizikos zoną ES yra 10 proc., Lietuvoje 11 procentų. Be moters pajamų Europos sąjungoje į skurdo riziką patekti yra 25 procentai, o Lietuvoje 31 procentas. Be vyro pajamų, poroms, kurios neturi vaikų pateikti į skurdo rizikos lygį, ES yra 39 procentai, o Lietuvoje – 37 procentai.
Porų su vaikais, kai darbinių pajamų netenka abu, galimybė patekti į turto rizikos zoną Europos sąjungoje yra 15 procentų, Lietuvoje – 18 procentų. Be moters pajamų šeima į skurdo rizikos zoną gali patekti 34 procentai Europos sąjungoje, o Lietuvoje – 38 procentai. Be vyro pajamų poros su vaikais Europos sąjungoje į skurdo rizikos lygį gali patekti 69 procentai porų, o Lietuvoje – 64 procentai.
Tad akivaizdu, kad vyro įnašas į finansinę šeimos gerovę yra daug didesnis. Kai darbo netenka moteris, poveikis yra žymiai mažesnis, negu tada, kai darbo netenka vyras. Tai rodo, kiek daug Lietuvoje namų ūkių yra priklausomi nuo vyro pajamų.
Mamoms išlipti iš skurdo lygio itin sunku
Dr. Jolanta Reingardė, kurios pranešime ši statistika ir buvo parodyta pirmą kartą sako, nors daug kalbama apie vienodą vyrų ir moterų nepriklausomybę, apie šį rodiklį yra užsimenama retai.
„Šita kryptis (vienoda vyrų ir moterų nepriklausomybė – aut. past.) yra vienas iš Europos sąjungos lyčių lygybės prioritetų. Mes turime apie tai kalbėti, nes būtų neteisinga, jei žmogaus išlikimas, arba jo pragyvenimas dar nuo kažko priklausytų: jo partnerio, tėvų ar valstybės. Gali susiklostyti aplinkybės visaip. Bet esmė tokia, kad žmogus turi turėti galimybę išlikti ekonomiškai nepriklausomas. Ir todėl mes pradėjome galvoti, kad jei matuojame skurdą, tai vienas iš indikatorius turėtų būti ne tik pajamos, kurias žmogus uždirba. Arba ne tik jo galimybė apsišildyti būstą, ar pragyventi. Bet ir ekonominės nepriklausomybės rodiklis galėtų būti skurdo rodiklio dalis“, - sako J. Reingardė.
Tačiau Jolanta Reingardė teigia, kad faktas, jog skyrybų skaičius mūsų šalyje yra vienas didžiausių visoje Europos sąjungoje, lemia, kad šeimų dažniausiai išlaikyti nebegali vienišos moterys.
„Tai šitas rodiklis parodo, kad kol pora gyvena kartu ir dalinasi pajamomis, tai yra nieko. Bet skyrybų atveju, kokia didelė yra rizika patekti į skurdo lygį. Aš suprantu valstybės norą, kad poros gyventų taikiai ir kartu, bet realybė yra kitokia. Jeigu mes, visgi, negalvosime apie žmogų atskirai nuo jo šeimyninio statuso, neužtikrinsime pakankamo pajamų lygio ir ekonominės nepriklausomybės. Tokiu atveju tai mes pasmerkiame daugybę vienišų šeimų skurdui. Ir tai tik dar kartą parodo labai didelę moterų ekonominę priklausomybę nuo savo partnerių. Tai čia yra, žinoma, dėl to, kad jų atlyginimai yra mažesni. Nors užimtumas yra didelis, jos negauna tiek pajamų, kiek vyrai. Ir jų pajamos neleidžia iš to skurdo lygio išlipti“, - teigia pašnekovė.
Problemos šaknys – vaikų auklėjime
Šis tyrimas tik dar kartą įrodė, kad darbo užmokesčio nelygybė Lietuvoje tikrai egzistuoja. Paskutiniais duomenimis, vidutinio mėnesinio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas tose pačiose pareigose 2017 metais Lietuvoje yra 10 procentų. O bendras vidutinio mėnesio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas Lietuvoje, 2017 metais yra 16 procentų.
Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorius Donatas Paulauskas kalbėdamas apie darbo užmokesčio nelygybę dėl lyties teigia, kad tokią situaciją lemia įvairios priežastys.
„Atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų Lietuvoje iš tikrųjų yra problema. Ir jis net nemažėja, o tik didėja. Dabar mes turime daugiau, nei 15 procentų vyrai uždirba daugiau, nei moterys. Ir čia prisideda itin daug problemų. Ir šitas rezultatas yra tiesiog ekonominė lyčių nelygybės išraiška. Ir tos priežastys gali būti įvairios“, - situaciją komentuoja lektorius D. Paulauskas.
„Jei pradėsime nuo gilių problemų, tai reikia paminėti lyčių socializaciją, kaip mergaitės ir berniukai yra auklėjami, pasirenkant tuos tradicinius lyčių vaidmenis. Ir automatiškai, vaikai, kurie yra išauginti labiau pagal tradicines lyčių taisykles, jie ir renkasi tuos tradicinius scenarijus, kurie labiau pritinka berniukui, ar mergaitei. Jie ir renkasi tokias profesijas ir specialybes. Ir ten atlyginimai irgi skiriasi“, - teigia D. Paulauskas.
„Negalim slėpti ir to, kad vis dar už panašios vertės darbą, yra moterims mokama mažiau, nei vyrams. Neužsidarykim į burbulą ir nemanykim, kad nesusiduriam su šita problema, tai jos nėra. Tai tokių atvejų tikrai yra, nes jei tos nelygybės nebūtų, tokios statistikos nebūtų taip pat. Jeigu mes žiūrime į tai, kaip apskaičiuojamas atlyginimo atotrūkis, tai jį lemia ir tiesioginė diskriminacija ir tuo pačiu ir ta profesinė segregacija, kai moteris darbo rinkoje užima mažiau apmokamas pozicijas. Taigi, nesuveskim visko į tai, kad šitas atlyginimas yra dėl to, kad va konkrečiai, moterų daugumai yra sąmoningai sumokamas mažesnis atlyginimas. Tai čia viskas kompleksiškiau truputėlį“, - sako pašnekovas.
Kaip spręsti?
Tačiau paklaustas, ar yra išeitis iš šio užburto rato, Donatas Paulauskas tikina, kad tereikia valdžios įsikišimo.
„Išeitis yra, visada galima imtis įvairių politinių priemonių, kad šitas dalykas būtų paveiktas. Jei valstybė žvelgia į tai kaip į problemą, tai ją įmanoma ir koreguoti. Sakykim, kad ir naujasis Darbo kodeksas, kuris ilgai buvo kritikuojamas. Jis numato, kad darbdaviai turėtų daugiau dėmesio kreipti lygių galimybių problematikai, ir grįsti savo veiklą lyčių lygybės principais. Tai vienas iš tokių bandymų būtų, tiesiogiai paveikti šitų atlyginimų skirtumą, reikalaujant darbdavių, kad tokių principų laikytųsi. Ir į vidaus taisykles įsirašyti, kad jie įsipareigoja laikytis tokių principų. Ir mokėti savo darbuotojams vienodus atlyginimus, jei tai yra įmanoma. Tai gal visai mes gera linkme ir judam“, - į situaciją gana pozityviai žvelgia pašnekovas.
