Vokietijos užsienio reikalų ministerija Ankaros atsisakymą leisti parlamentarams apsilankyti pietinėje Turkijos dalyje esančioje Indžirliko aviacijos bazėje, iš kurios tarptautinės koalicijos pajėgos atakuoja islamistų grupuotę „Islamo valstybė“, pavadino „visiškai nepriimtinu“.
Indžirlike yra dislokuota maždaug 250 vokiečių karių, aptarnaujančių bei pilotuojančių žvalgybos lėktuvus „Tornado“, vykdančius operacijas virš Sirijos, ir degalų papildymo ore lėktuvus, kurie teikia paramą su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ kovojantiems partneriams.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Turkijos pozicija yra „netinkama“, o Vokietija, net ir tęsdama derybas šiai problemai išspręsti, kartu „ieškos alternatyvų Indžirlikui“, taip pat ir Jordanijoje.
Gynybos minsiterijos atstovas sakė, kad Jordanija pasiūlė „geriausias sąlygas“, po to, kai pernai Turkija pirmą kartą keletą mėnesių neįsileido Vokietijos įstatymų leidėjų, ir Berlynas pradėjo ieškoti galimybių perkelti savo pajėgas į šią karalystę, Kuveitą arba Kiprą.
Atstovas taip pat perspėjo, kad bet koks pajėgų perkėlimas gali užtrukti keletą mėnesių.
Kadangi Vokietijos karinėms misijoms yra reikalingas parlamento pritarimas, „būtina, kad mūsų įstatymų leidėjai galėtų aplankyti mūsų karius“, pabrėžė A.Merkel.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Martinas Schaeferis (Martinas Šėferis) pirmadienį leido suprasti, kad Turkijos atsisakymas yra susijęs su Vokietijos sprendimu suteikti prieglobstį turkų kariams, kuriuos Ankara kaltina dalyvavimu nepavykusiame praėjusių metų perversme prieš prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną).
Tuo metu Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad Vokietijoje prieglobsčio paprašė daugiau nei 400 Turkijos kariškių, diplomatų, teisėjų ir kitų pareigūnų bei jų giminaičių. Jie baiminasi, kad su jais gali būti susidorota dėl numanomų ryšių su JAV gyvenančiu musulmonų pamokslininku Fethullah Gulenu (Fetchula Giulenu), kurį R.T.Erdohanas kaltina perversmo organizavimu.
