Pasaulyje sparčiai vykstant globalizacijos procesams, įvairių tautybių žmonės maišosi tarpusavyje, tačiau įsitvirtinti svetimoje šalyje dažnam užsieniečiui tikrai sunku. Teisiniai valstybių reglamentai riboja užsieniečių galimybes legaliai gyventi ir dirbti svetimoje šalyje. Tad imigrantai turi tik dvi išeitis: arba sąžiningai laikytis nustatytų taisyklių ir teisėtomis priemonėmis siekti legalumo (jei tai įmanoma), arba... nusipirkti galimybę gyventi kitoje šalyje. Nors antras variantas rizikingesnis, daugėja jį besirenkančiųjų.
Vieną riziką keičia kita
Nepatenkinti gyvenimo sąlygomis gimtojoje šalyje tautiečiai žvalgosi į svečias šalis. Daugelis jaunesnės kartos lietuvių jau yra ragavę emigranto duonos. Kai kurie iš jų grįžo nusvilę, kiti pasiryžę bet kokiomis priemonėmis vėl ten grįžti. Norintiesiems gyvenimą kurti kitoje šalyje sunkiausia ten legalizuotis. Tikriausiai būtent dėl šios priežasties padaugėjo išvykstančiųjų gyventi į ES šalis, nes Lietuvai įstojus į ES po jos šalis galima ne tik laisvai keliauti, bet ir nesudėtingai gauti leidimus dirbti. Vis dėlto viena iš labiausiai lietuvius viliojančių šalių yra JAV. Ten tapti legaliu šalies gyventoju – bene sudėtingiausia. Šiandien Amerikoje gyvena daug lietuvių, kurie tenkinasi nelegalaus imigranto duona. Jie ten turi namus, sąskaitas banke, vairuotojo pažymėjimą, tačiau dirba nelegaliai, negali kirsti šalies sienos ir kiekvieną dieną rizikuoja būti susekti bei deportuoti. Vienintelis būdas jiems tapti visaverčiais tos šalies gyventojais – santuoka su JAV pilietybę turinčiu asmeniu. Ne paslaptis, kad dažniausiai tokios santuokos būna fiktyvios.
Galimybė verta 15 tūkst. JAV dolerių
Legalizuotis lietuvių svajonių šalyje šiandien kainuoja apie 15 tūkst. JAV dolerių. Tai – fiktyvios santuokos su Amerikos piliečiu kaina. Gal kai kam tai pasirodys gana nedidelė suma, tačiau derėtų įvertinti sugaištą laiką, nuolatinį stresą ir, žinoma, didžiulę riziką. „Žinau ne vieną sėkmingai pasibaigusią tokią aferą. Buvau susigundžiusi ir pati, net radau sau „vyrą“, tačiau paskutinę akimirką suabejojau ir viską nutraukiau. Nebenorėjau ir toliau nelegaliai gyventi šalyje, todėl grįžau į Lietuvą. Nežinau, kaip būtų pasibaigę, bet šiandien džiaugiuosi, kad savo biografijoje išvengiau tokio įrašo, kaip fiktyvi santuoka“, – pasakojo prieš kelerius metus į Lietuvą gyventi grįžusi kaunietė Jolanta R. Tačiau ji patikino, kad tokiu būdu legalumo siekiančių tautiečių JAV yra labai daug. „Jei nelaimėjai žaliosios kortos, tai yra vienintelis realus būdas gauti Amerikos pilietybę“, – pasakojo buvusi emigrantė. Tą patį sakė ir jau penkerius metus Čikagoje gyvenantis Paulius J. „Ne tik lietuviai, bet ir kitų Rytų Europos šalių gyventojai fiktyvią santuoką vertina kaip verslo sandėrį. Moki už paslaugą, ir tiek“, – atvirai kalbėjo lietuvis.
Prisimena kaip košmarą
Amerikoje tokia „paslauga“ tapo itin populiari ir net nelabai slepiama. Vietos laikraščiuose imigrantai gali rasti skelbimų, kuriuose Amerikos piliečiai atvirai siūlo tuoktis už pinigus. Pilna ir advokatų kontorų, kurios skelbimuose siūlosi pasirūpinti fiktyvių santuokų bylomis. Tačiau apie įvairius niuansus ir nuolat kylančias problemas į tokias aferas įsivėlę tautiečiai sužino tik procesui jau prasidėjus. „Tuos trejus metus, kai susituokiau su amerikiečiu ir taip siekiau laikino leidimo gyventi šalyje, prisimenu kaip košmarą. „Vyras“ buvo asocialus, daug gėrė, vartojo kvaišalus. Nors ir negyvenome kartu, nuolat sulaukdavau skambučių iš policijos areštinės, kur kaip oficiali sutuoktinė turėjau vykti jo pasiimti. Nekalbu jau apie tai, kad „vyras“ nekeldavo telefono ragelio, kai reikėjo ruoštis pokalbiams su Migracijos departamento darbuotojais, ir t. t. Visų niuansų net neišvardysi. Nežinau, gal kitiems pasisekė labiau“, – apie daug didesnę nei tūkstančiai dolerių fiktyvių vedybų kainą kalbėjo Čikagoje gyvenanti Laura T. Nors ir sukandusi dantis, tikslą ji pasiekė. Šiandien Laura – JAV pilietė.
Migracijos departamento darbuotojai tardo be skrupulų
Apie fiktyvias santuokas Amerikoje sklando daug anekdotų. Labiausiai paplitę juokeliai apie tautiečių išgyvenamą siaubą pokalbio su Migracijos departamento darbuotojais metu. Jiems lietuviai ruošiasi itin kruopščiai, su sutuoktiniais derina viską iki smulkmenų. „Prieš pokalbį labai jaudinausi. Buvau prisiklausiusi istorijų, kaip sutuoktinius tardo po vieną atskirai. Klausia ne tik įvairių dalykų apie bendrą buitį, pomėgius, praeitį, šeimą, bet ir to, kokią apatinių spalvą ir rūšį moteris labiausiai mėgsta. Kažkokia nesąmonė. Džiaugiuosi, kad mums tokių klausimų nepateikė ir viskas baigėsi sėkmingai“, – pasakojo Laura T.
Nors Amerikoje visomis išgalėmis stengiamasi kovoti su nelegaliai šalyje gyvenančiais piliečiais, įrodyti, kad santuoka yra fiktyvi, labai sunku. Todėl nors tai kainuoja daug pinigų ir nervų, retam imigrantui nepavyksta legalizuotis.
Populiaru ir Lietuvoje
Neabejojama, kad Lietuvai įstojus į ES minėta paslauga tapo populiari ir mūsų šalyje. Fiktyvioms vedyboms su lietuvaitėmis dažniausiai ryžtasi vadinamųjų trečiųjų pasaulio šalių vyrai. Jiems tai – galimybė legalizuotis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Tačiau galima tik spėlioti, kiek tautiečių jau pasinaudojo galimybe užsidirbti, nes įrodyti, kad santuoka fiktyvi, yra itin sunku. Lietuvėms už tokią „paslaugą“ siūloma iki dvidešimt kelių tūkstančių eurų. Dažniausiai užsieniečiams šiuo klausimu padeda tarpininkai, kurie ir randa nuotakas.
Ar santuoka nėra fiktyvi, tikrina Lietuvos migracijos tarnybos darbuotojai. Įtarimų kyla, jei sutuoktiniai negyvena kartu, tarp jų yra didelis amžiaus skirtumas, jie kalba skirtingomis kalbomis, prieš santuoką nebuvo susitikę. Migracijos tarnyba surinkta informaciją apie galimai fiktyvią santuoką perduoda prokuratūrai, ši kreipiasi į teismą, nes tik jis gali pripažinti santuoką negaliojančia. Užsieniečiui, kuris sudarė fiktyvią santuoką su lietuve, gresia leidimo gyventi Lietuvoje atėmimas, deportacija, jam gali būt uždrausta atvykti į Lietuvą, o tam tikrais atvejais – ir į Šengeno šalis. Kaip nubausti fiktyviais santuokos ryšiais su užsieniečiu susisaisčiusią lietuvę, sprendžia teismas.
Emigrantų (18 m. ir vyresnių), deklaravusių išvykimą iš Lietuvos pagal santuokinę padėtį, skaičius
2007 m. – 11 218
2008 m. – 14 090
2009 m. – 18 788
2010 m. – 73 185
2011 m. – 47 329
Eglė Valionienė
