Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija antradienį į frakcijos posėdį aptarti mokytojų etatinio apmokėjimo klausimus pasikvietė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką Andrių Navicką ir Vilniaus licėjaus direktorių Saulių Jurkevičių.
Ydinga sistema tapo dar ydingesnė
Didžiųjų šalies miestų savivaldybių atstovai perspėja, kad nuo rugsėjo pritaikius etatinio apmokėjimo modelį, kai kuriose mokyklose mokytojų algoms gali imti trūkti lėšų. Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija pažadėjo, kad be anksčiau numatytų papildomų 17 mln. eurų šiemet savivaldybėms bus skirta dar 10 mln. eurų „išlyginti netolygumams“ tarp mokyklų.
Tačiau patys pedagogai sistemą kritikuoja dėl perdėto sudėtingumo ir neišbaigtumo.
„Švietimo sistema bando įdiegti etatinį darbo apmokėjimą. Ministerija teigia, kad 90 proc. labai sėkmingai įdiegė. Yra nemažai dar mokyklų, kur sistema neveikia arba buvo patvirtinta vienašališkai, mokytojai gavo atlyginimus, nežinodami, pagal kurią sistemą. <...> Galvojame, kad, jei šita sistema bus įteisinta, ji taps neskaidri ir korupcinė. Girdime, kad direktoriai mokytojams grynais atneša dalį pinigų“, – posėdyje patikino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Kritikos naujajai pedagogų apmokėjimo tvarkai negailėjo ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, etatinio apmokėjimo modelį vadinantis skubotu ir ydingu.
„Dar buvo vilčių, kad šitas procesas nebus įteisintas tokiu gaivališku būdu. Realiai nebuvo paaiškintas mechanizmas, kaip tai turėtų būti įgyvendinta. Darbo tvarkos apmokėjimas buvo iki šiol ydingas, bet dabar tas ydingumas pakeltas kubu. Buvo sukelti lūkesčiai dėl atlyginimų. Šiandien mokytojai nesupranta Lietuvoje, ar atlyginimai buvo didinami, ar ne. Realiai mes išeiname ant to paties. Buvo sukeltas lūkestis dėl etato, kad visi turi turėti tą etatą. <...> Galų gale niekas iki galo negali pasakyti, už kokias veiklas reikia mokėti, už kokias nereikia“, – posėdyje sakė S. Jurkevičius.
Maža to, S. Jurkevičius pažymi, kad naujasis modelis baugina pedagogus, nes yra perdėtai komplikuotas.
„Šiaip sistema buvo sukurta perkelti pinigus iš vienos kišenės į kitą, bet triukiniu būdu. Tačiau tame procese ne visiems pavyksta tą triuką įgyvendinti. Blogiausia, kad nekontroliuojamos adekvačiai valstybės lėšos. Manau, kad tai didelė neatsakomybė. Sistema negali būti tokia sofistikuota, absurdiška, atėję mokytojai nesupranta, kas čia kaip ką kilnoja. Kai kuriems mokytojams „stogai važiuoja“ tikrąją to žodžio prasme“, – piktinosi Vilniaus Licėjaus direktorius.
Įtvirtino mokyklų savarankiškumą
Tuo metu prie etatinio pedagogų apmokėjimo sistemos kūrimo prisidėjęs Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigia, kad naujoji sistema pagaliau leido sutvarkyti mokytojų darbo krūvį ir kiekvienai mokyklai prisiimti atsakomybę už save.
„Nieko naujo neįvyko Lietuvos švietime. Vienintelis dalykas, kuris dabar nuo rugsėjo 1 dienos prasidėjo, pagaliau mokyklose sutvarkyta mokytojų krūvis, darbo struktūra ir aprašymas. Iki tol mokykloje vyravo vieno žmogaus autoritetas skirstant krūvius ir suteikiant valandas už kai kuriuos darbus. Antra, užtikrintas realus žvilgsnis, įtvirtinant deklaraciją dėl kiekvienos mokyklos unikalumo – kad kiekviena mokykla yra savarankiška“, – posėdyje sakė A. Jurgelevičius.
Anot A. Jurgelevičiaus, svarstant, ar etatinis mokytojų apmokėjimas naudingas, ar ne, keliame esminį klausimą: ar viską Lietuvos švietime norime nuleisti iš viršaus, ar leisti kiekvienai mokyklai susidėlioti ugdymo planą ir kiekvieno žmogaus darbo struktūrą pačioms.
Pakeitė apmokėjimo modelį
Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas įvedamas mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas, esminės darbo apmokėjimo sąlygos nekeičiamos.
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atlyginimai mokytojams pradėti skaičiuoti už etatą, o ne už atskiras valandas. Tai leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusią veiklą.
Etatą sudaro 36 val. per savaitę (1512 val. per metus). Pamokoms skiriama iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems – iki 756 val. per metus. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms: su pamokomis susijusioms veikloms, papildomai veiklai mokyklos bendruomenei. Visos valandos apmokamos vienodu tarifu.
Mokytojams taip pat suteikiama galimybė skaidyti etatą arba dirbti daugiau nei vienu etatu. Kiekvieno mokytojo atlyginimas bus skaičiuojamas individualiai.
Ministerija praėjusią savaitę sukritikavo dalį savivaldybių, kad šios nėra pasirengusios naujajai tvarkai – nurodyta, kad Trakų ir Plungės rajonų savivaldybėse savaitės viduryje naujų sutarčių su pedagogais nebuvo pasirašiusi nė viena mokykla, Prienų rajone – tik 6 proc. mokyklų.
Švietimo ir mokslo ministrė Seimui antradienį popiet skaitys pranešimą apie etatinį mokytojų apmokėjimą.
