Koalicija suformuota, portfeliai pasidalinti. Biudžeto projektas ant stalo. Artėja tiesos akimirkos, ar koalicija pradės vykdyti pažadus, ar ne. O žadėta buvo nemažai: PVM lengvatos vaistams, maisto produktams, viešbučiams, spaudai, meno bei intelektinei veiklai; minimalios algos, pensijų, vaistų kompensuojamos dalies didinimas, prioritetinių sričių skatinimas mokestinėmis lengvatomis ir dar daug kitų pagerinimų. Tarkime, naujoji valdžia pradės vykdyti pažadus. Tai, kad jie bus realizuojami vien skolos sąskaita – mažai tikėtina, lygiai taip pat sunkiai įsivaizduojamas susitarimas dėl atitinkamo biudžeto išlaidų sumažinimo. Vadinasi, verslui metas ruoštis mokesčių didinimui.Kokių?
Koalicijai politiškai būtų palanku didinti pelno ir nekilnojamo turto (NT) mokesčius. Deja, NT mokesčio būtų surenkama per mažai ir tik 2013 m. gale. Todėl vargu ar šio mokesčio pakeitimai bus esminiai. Pelno mokestį padidinus nuo 2013 m. sausio, verslas turėtų metus laiko planuoti ir ieškoti būdų mokesčio išvengti, o mokestis į biudžetą įplauktų tik 2014 m. rugsėjį ir vėliau. O kur dar siūlymai plėsti esamas ir įvesti naujas pelno mokesčio lengvatas. Juos įgyvendinusi, koalicija surinktų į biudžetą dar mažiau pinigų net ir didindama pelno mokesčio tarifą. Taigi, pelno mokestis – taip pat ne išeitis. PVM tarifo ši koalicija, panašu, kad nedrįs „liesti“, nedidins ir akcizų. Kas lieka? Gyventojų pajamų mokestis.
Finansų ministerijos duomenimis, 2012 m. I pusmetį nuo darbo užmokesčio sumokėta gyventojų pajamų mokesčio dalis sudarė apie 77% visos šio mokesčio sumos. Vadinasi, į šį valstybės pajamų šaltinį naujos valdžios akys kryps labiausiai.
Jeigu pajamų mokesčio didinimas (progresinis arba ne) būtų kompensuotas „Sodros“ tarifo mažinimu, tarifo perskirstymu tarp darbdavio ir darbuotojo arba įmokų „lubomis“ darbdaviui, verslui tai nebūtų labai baisus sprendimas. Nežymiai padidėjus gyventojų pajamų mokesčio tarifui, darbdaviai patiria tam tikrą spaudimą didinti darbo užmokestį, tačiau įprastai didinamos ne visos algos, o jei didinamos, tai vėliau nei mokestis ir laipsniškai, todėl neigiamas efektas dalinai amortizuojasi. Tačiau, jei gyventojų pajamų mokestis (progresinis ar ne) bus didinamas nemažinant „Sodros“ tarifo, jis neigiamai paveiks visus verslus, o labiausiai kuriančius didelę pridėtinę vertę ir mokančius dideles algas. Kaip sumažės Lietuvos konkurencingumas kovojant dėl naujų darbo vietų su kaimyninėmis šalimis priklausys nuo koalicijos pasirinkto gyventojų pajamų mokesčio didinimo scenarijaus.
2011 m. Lietuvoje 96,8% dirbančiųjų sudarė gaunantys iki 5500 Lt pajamų per mėnesį. Vadinasi, net ir padidinus mokesčio tarifą uždirbantiems daugiau pajamų, iki 70% kaip Prancūzijoje, ar net 90% kaip karo metais Jungtinėje Karalystėje, reikšmingesnės pajamų sumos surinkti į biudžetą nepavyks. Reiktų tikėtis, kad koalicija įvertins pastarąjį faktą bei riziką, kad daugiau uždirbantys gali pradėti „balsuoti kojomis“, ir pasirinks „plokštesnį“ progresinės sistemos variantą, labiau artimą jau egzistuojančiam. Juk kuo sistema bus „plokštesnė“, tuo daugiau bus surinkta pinigų į biudžetą ir tuo daugiau bus lėšų kitoms programinėms nuostatoms įgyvendinti. Šiaip ar taip, vien PVM lengvatoms finansuoti reikia kelių šimtų milijonų litų, taigi, reikia surinkti bent trečdaliu daugiau gyventojų pajamų mokesčio nei numatyta 2013 m. biudžeto projekte.
Laukia ir moraliniai išbandymai: kiek patys koalicijai priklausantys Seimo nariai yra linkę prisidėti prie labiau progresinės mokesčių sistemos kūrimo ir mokėti neproporcingai daugiau mokesčių nei uždirbantys mažiau. Nuo 2013 m. sausio 1 d. Seimo nario alga bus 8730 Lt per mėnesį. Įdomu, kokiu tarifu bus apmokestinamos pajamos iki 8730 Lt, o kokiu – šią sumą viršijančios pajamos? Nepaisant šių galimų scenarijų, labai norisi tikėti, kad koalicija įgyvendins vieną labai svarbų pažadą – dėl mokesčių sistemos pakeitimų tarsis su verslu ir kitomis interesų grupėmis, o pakeitimus įves ne anksčiau kaip po pusės metų (LSDP) ar net dvejų (DP). Labai norisi palinkėti koalicijai pradėti programų įgyvendinimą nuo pastarojo pažado tesėjimo.
Kęstutis LISAUSKAS, „Ernst & Young“ partneris, mokesčių paslaugų verslo vadovas Vidurio ir Pietryčio Europoje
