Kol kas nei „Lidl Lietuvos“, nei Lietuvos architektų sąjungos, nei kitų institucijų atstovai nesiryžta tvirtai atsakyti į klausimą, ar pastatas bus išsaugotas, tačiau pripažįsta, kad po konkurso ryškėja tendencija, jog jį išlaikyti būtų sudėtinga ir neracionalu.
Pastate siūlo išlaikyti buvusios architektūros prisiminimą
Beveik visuose geriausiai įvertintuose konkurso projektuose senojo pastato išsaugojimas nenumatytas, bet, pasak Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Mariaus Prano Šaliamoro, siūloma juose įamžinti jo prisiminimą.
„Konkurso dalyviams buvo leista paieškoti sprendimų, nebuvo tokio reikalavimo - išsaugoti. Pastato fizinis išsaugojimas sukelia daug problemų, nes jo būklė yra apverktina. Berods, fiziškai pastatą išsaugojo tik dviejų-trijų darbų autoriai, o likę, kurie ir išsaugojo pastato formą – jį perstatydavo toje pačioje ar kitoje vietoje. Toks darbas, kuris dalinai išsaugoja ir rekonstruoja, yra tarp prizininkų (Domino Navidausko architektų studijos projektas – BNS). Vienas darbas yra, kur visai nepaiso, nugriauna ir stato taip, lyg tai būtų sklypas be praeities. Kiti darbai įveda tam tikrą metaforą – naudoja senojo pastato prisiminimą. Tie darbai atrinkti, nes jie geriausiai atitiko vieną – išsaugojimo kriterijų, bet jie buvo subalansuoti: ir urbanistiškai geriausiai tą sklypą sprendė, ir funkciją geriausiai atitiko investuotojo programai, ir pan. Buvo daug dalykų, į kuriuos atsižvelgė komisija“, - BNS aiškino jis.
Pasak M.P.Šaliamoro, kol kas pasakyti tvirtai, jog senasis pastatas bus griaunamas, negalima, mat dar nėra galutinio teritorijos plėtros projekto.
„Dabar vyks derybos tarp laimėtojų ir investuotojų, po to bus šiek tiek koreguojama programa, tada galėsime pasakyti, kai turėsime konkrečius projektuotojus, kaip bus iš tikrųjų. Dabar labai griežtai pasakyti negalima, bet tokia tendencija matoma iš pačių architektų, kurie pateikė sprendimus. Darbai rodo, kad geriau klausimai sprendžiami, kai to pastato lieka nedaug arba tik fragmentai“, - teigė jis.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininko nuomone, projektų konkursas buvusio Kelių policijos pastato istorijoje buvo kompromisas, po kurio reikės priimti galutinius sprendimus.
„Konkursas rengtas, kad visos pusės – ir skeptikai, kurie sakė, kad ten šiukšlių krūva, ir šalininkai, kurie sakė, kad tai įdomus objektas iš praeities – turėtų galimybę pasisakyti ir būti išgirsti. Padaryta klaida ir netaktas pačioje pradžioje, kai parduodant sklypą nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, ir tos problemos persikėlė ant investuotojo pečių. Tas pasiektas kompromisas – visas procesas, kuris vyksta: investuotojas sutiko ne teismo, o normaliu keliu – organizuojant konkursą – išsiaiškinti aplinkybes (...). Premijuoti darbai rodo, kad investuotojai linkę kalbėtis ne su vienos idėjos šalininkais, bet su keliais. Tai mane džiugina“, - sakė jis.
Pavėluota architektų reakcija - nekorektiška
Konkurso rezultatai parodė, jog buvusio Kelių policijos pastato išsaugojimas nėra geriausias veiksmas, sako Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Anot jo, dauguma konkurse dalyvavusių architektų pamatė, jog pagrindinė vertybė yra ne pats pastatas, o jo tūrio ir „kirpimo“ metodai, kuriais pastatas sukonstruotas.
M.Pakalnio teigimu, konkurso rezultatai yra objektyvūs, nes komisija sprendimą priėmė bendru sutarimu.
„Matysime, kaip toliau klostysis „Lidl“ savininkų derybos su architektais. Mes tikimės, kad bus realizuoti tie stipriausi darbai. Komisija diskutavo, nuomonių buvo įvairių. Galbūt galėjo kitaip išsidėstyti tie prioritetai, kalbant apie skirtingų institucijų ar ekspertų poziciją, bet rezultatai pasiekti bendru sutarimu. Tai yra objektyvus rezultatas“, - BNS aiškino jis.
Architektas tvirtina manantis, jog ekspertų bendruomenės siekis išsaugoti pastatą buvo pavėluotas ir todėl nekorektiškas.
„Aš mąstau pragmatiškai. Pastatas man, kaip architektui, yra labai mielas ir vienas iš tų, kurie mane patį mokė architektūros. Bet žvelgiant iš pragmatinės pusės, pastatas buvo parduotas investuotojui be sąlygų, o mes, kaip architektų bendruomenė, turėjome pakankamai laiko jį įtraukti į paveldo sąrašą. To nepadarėme ir toje vietoje verksmas po laiko man neatrodo korektiškai“, - sakė M. Pakalnis.
Lemiamas žodis – paveldo saugotojams ir akcininkams
Vis dėlto dar reikės formaliai nuspręsti, ar pastatas arba jo dalys turi būti išsaugotos ir įtrauktos į Kultūros paveldo registrą, sako Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.
„Po konkurso bus toliau vertinama, nes įsakymas įrašyti į Kultūros paveldo registrą tebegalioja, tiesiog komisija nesprendė. Kai yra tam tikri rezultatai, vis tiek turi vertinti, ko ten žadama atsisakyti – ar tai vertingos dalys, ar ne. Teisiškai, mano supratimu, į vertinimo tarybą turi grįžti, nes procedūra pradėta. Galų gale vertinimo taryba turi nuspręsti: vertinga ar ne“, - BNS sakė jis.
A.Degutis sutiko, jog kultūros paveldo specialistų žodis šiuo klausimu bus lemiamas. Tiesa, kol kas neaišku, kada šis sprendimas bus priimtas.
Ar griaus senąjį pastatą, kol kas negalėjo atsakyti ir teritoriją valdančios „Lidl Lietuvos“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovė Agnė Gaižauskienė. Jos teigimu, nors konkursas ir įvyko, per mėnesį bendrovės akcininkai turėtų apsispręsti, kuris iš projektų galėtų būti įgyvendinamas.
„Pirmųjų trijų vietų nugalėtojams išsakėme savo komentarus, pageidavimus ir pastabas, toliau tęsime derybas su laimėtojais dėl tolesnio biurų parko projektavimo galimybių“, - BNS sakė ji.
Išrinkti geriausi keturi projektai
Gruodžio 19-ąją paskelbti geriausi architektūros konkurso projektai. Pirmoji vieta skirta architektų biuro „Do architects“ projektui, antroji - Architektūros kūrybinės grupės, trečioji - bendrovės „Unitectus“ ir biuro Domino Navidausko architektų studijos projektams.
Spalio pabaigoje skelbtam konkursui pateikta 14 pasiūlymų. Dalyviai turėjo pateikti pasiūlymus, kas turėtų būti statoma 2,2 ha ploto teritorijoje tarp Giraitės ir Eigulių gatvių, kurioje šiuo metu stovi nenaudojamas 5,8 tūkst. kv. m bendro ploto keturių aukštų buvęs Vilniaus miesto Kelių policijos pastatas.
„Lidl Lietuva“ skelbė, kad čia norima vystyti apie 25-27 tūkst. kv. m bendro ploto biurų pastatų parką, kurį planuojama plėtoti 3 etapais.
Konkurso dalyviai turėjo pasiūlyti parko architektūrinius sprendinius, eksterjero ir interjero kompozicinę visumą, įvertinti galimybę sprendiniuose atsispindėti, interpretuoti ar perteikti buvusio Kelių policijos pastato architektūrinius sprendimus - griežtų ir plastiškų formų dermę, natūralias šiltas medžiagas, įrašymo į miestovaizdį principus.
Konkurso vertinimo komisijoje dirbo „Lidl Lietuvos“, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos, Kultūros paveldo departamento atstovai bei keli nepriklausomi ekspertai.
Spalį nuspręsta nesvarstyti, ar buvusiam Kelių policijos pastatui Giraitės gatvėje suteikti regioninį ar nacionalinį apsaugos lygmenį. To siekė Lietuvos architektų sąjunga, kuri teigia, jog pastatas priskiriamas prie geriausių architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir Vyriausybės meno premijos laureatų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų. Kultūros paveldo departamentas pasiūlė pastato vertingąsias savybes nustatyti per architektūros konkursą pagal dalyvių pateiktus siūlymus.
Buvusį Lietuvos kelių policijos tarnybos pastatą sostinės Giraitės gatvėje iš Turto banko už 2,46 mln. eurų „Lidl Lietuva“ įsigijo praėjusių metų rudenį.
Įmonė patvirtino, jog pastatą norima griauti, tačiau Lietuvos architektų sąjungos prašymu Kultūros paveldo departamentas pradėjo jo įtraukimo į kultūros paveldo vertybių registrą procedūrą. Jai vykstant, objektų griauti negalima, todėl Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė griovimo leidimo „Lidl Lietuvai“. Pastaroji kreipėsi į teismą dėl sprendimo panaikinimo, tačiau šiuo metu teisminis ginčas dar nėra pasibaigęs.
Tuo tarpu miesto savivaldybė pastatą ir teritoriją Giraitės gatvėje įtraukė į apleistų sąrašą ir nurodė, kad situacijai teritorijoje nepasikeitus, nuo 2017 metų „Lidl Lietuvai“ taikys didesnį - 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.
Šiuo metu tinklui Lietuvoje priklauso 22 parduotuvės. Į veiklos pradžią bendrovė skelbia investavusi 60 mln. eurų: 40 mln. eurų - į logistikos centrą prie Kauno, dar 20 mln. eurų - į parduotuves ir infrastruktūrą.
