Rugsėjo 27 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) paskelbtoje 5-oje ataskaitoje tvirtai teigiama, kad žmonės yra atsakingi už Žemėje vykstančius klimato pokyčius. Šiuo metu CO2 koncentracija atmosferoje yra didžiausia nei kada nors per pastaruosius 800 tūkst. metų ir kasmet nesustodama auga dėl iškastinio kuro deginimo ir miškų kirtimo, sakoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešime.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad vandenynų lygis kyla staigiau nei buvo manyta anksčiau ir yra apie 20 cm aukštesnis nei prieš šimtmetį. Pasaulinio vandenyno lygio kilimas pirmiausia susijęs su vandens plėtimusi dėl augančios temperatūros ir, mažesne dalimi, dėl tirpstančių ledynų. Prognozuojama, kad ateityje intensyvėjant sausumos ledynų tirpimui vandenynų lygis kils dar sparčiau. Iki XXI amžiaus pabaigos gali pakilti 0,26–0,81 m. Toks vandenyno kilimas grėstų daugelio pakrančių miestų (Amsterdamo, Venecijos, Niujorko ir kitų), užtvindymu. Lietuvoje prasidėtų spartesnis Baltijos jūros krantų ardymas, tektų keisti Klaipėdos uosto infrastruktūrą.
Daug dėmesio IPCC ataskaitoje skiriama globalaus atmosferos šiltėjimo sulėtėjimui paskutiniaisiais metais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys sako, kad nors atmosferos šiltėjimas yra stabilus, tačiau pastebimas intensyvus vandenynų šiltėjimas: „Klimato sistemą sudaro ne tik atmosfera, bet ir vandenynai bei paklotinis Žemės paviršius. Dėl žmonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klimato sistema šiltėja. Pastaruoju metu stebimas intensyvus vandenynų, o ne atmosferos temperatūros augimas“.
Keičiasi ne tik vandenynų temperatūra, bet ir jūrų ledo išplitimas. Intensyviausiai tirpsta jūrų ledas: 2012 m. Arktyje buvo nustatytas mažiausias iki šiol registruotas ledo išplitimas. Prognozuojama, kad jau šio šimtmečio viduryje jūrų ledas Arktyje vasarą gali visiškai ištirpti. Intensyvus oro temperatūros augimas Arkties regione taip pat paspartino amžinojo įšalo tirpimą, kuris pamažu ima kelti grėsmę žmonių veiklai už poliarinio rato. Dėl nestabilaus paviršiaus gali atsirasti įgriūvos, sutrūkinėti dujotiekio ir naftotiekio vamzdynai. Be to tirpstant įšalui į atmosferą išsiveržia metanas, kuris anksčiau ledo buvo įkalintas dirvožemyje.
Mokslininkų atliktų modeliavimų rezultatai rodo, kad pasaulyje nemažėjant šiltnamio dujų išmetimams, klimato pokyčiai vyks visose pasaulio vietose, visuose žemynuose, vandenynuose, daugės pavojingų meteorologinių reiškinių. Naujoje IPCC ataskaitoje teigiama, kad vidutinė Žemės temperatūra 2100 m. greičiausiai bus 0,3–4,8 °C aukštesnė nei 1986–2005 m. laikotarpiu. Skirtingose pasaulio vietose oro temperatūros augimas bus nevienodas: vienur gali būti mažesnis, kitur didesnis. Prognozuojama, kad vandenyno paviršiaus temperatūra gali išaugti 0,6–2,0 °C. Priklausomai nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didėjimo, sniego dangos plotai Šiaurės pusrutulyje sumažės 7–25 %, o amžinojo įšalo plotai susitrauks 37–81 %. Dalis atmosferoje esančio CO2 yra pasisavinama vandenynų, tačiau tai lemia vandenynų rūgštėjimą ir ekosistemų irimą. Prognozuojama, kad šis procesas tik stiprės.
Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė pabrėžia, kad reiktų nepainioti ilgalaikių klimato pokyčių su trumpalaikiais orų svyravimais: „IPCC ataskaitoje kalbama apie ilgalaikius klimato pokyčius, vykstančius dėl besikeičiančios atmosferos cheminės sudėties. Ir svarbiausias šių pokyčių kaltininkas yra žmogus. Tačiau reikia pabrėžti, kad nors per ateinantį šimtmetį ir prognozuojamas temperatūros augimas, vis tiek sulauksime kontrastingų orų. Kasmet sezoniniai orai gali būti labai įvairūs, ir viena šilta žiema ar šalta vasara dar nereiškia, kad klimato kaita sustojo.“
IPCC ataskaitos yra skirtos apžvelgti naujausius klimato tyrimus ir pateikti apibendrintas žinias apie klimato sistemos būklę bei naujas patikslintas klimato kaitos prognozes. Ataskaitos rengiamos maždaug kas 6 metai, prie jų rengimo prisideda šimtai mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių. Ataskaitose pateikiamos ilgalaikės klimato kaitos prognozės, kurios sudaromos remiantis socialinės ir ekonominės žmonijos raidos scenarijais. Šie scenarijai numato kokie bus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir kaip tai paveiks atmosferos cheminę sudėtį. Ši informacija vėliau panaudojama globaliniuose klimato modeliuose, kurie įvertina, kaip augantis planetos šilumos balansas pakeis atmosferoje ir vandenynuose vykstančius procesus, sakoma pranešime.
