Tekste, pavadintame Artemidės susitarimais, išdėstyti Vašingtono pageidaujami principai naujai kosmoso tyrinėjimo erai. Jais siekiama nustatyti priimtus standartus viskam – nuo gamtos išteklių eksploatavimo Mėnulyje, kometose ir asteroiduose, iki vyriausybių gebėjimo apsaugoti prieigą prie Mėnulio bazių ar kasybos zonų.
Lobizmas vyksta dėl naujų kosminių lenktynių su Kinija, kuri sparčiai vykdo savo nacionalinę programą ir išdėstė planus dėl Mėnulio bazės su Rusija. Abi šalys aiškiai parodė, kad jos nėra suinteresuotos prisijungti prie JAV.
Nors 18 puslapių susitarimai nėra teisiškai įpareigojantys, tikimasi, kad šalys prisijungs, jei nori gauti prieigą prie platesnės NASA programos „Artemidė“, skirtos nuskraidinti astronautus į Mėnulį dar šį dešimtmetį. Nuo tada, kai tekstas pirmą kartą buvo paskelbtas 2020 m. spalį, Italija, JK, Lenkija ir Liuksemburgas (didelis asteroidų gavybos propaguotojas) pasirašė sutartį su kitomis aštuoniomis šalimis, įskaitant Australiją, Braziliją, Kanadą, Japoniją ir Pietų Korėją.
Tačiau nors daugelis didžiausių Amerikos sąjungininkių prisijungė greitai, Prancūzija ir Vokietija dar nėra įsitikinusios, ar to nori.
Lapkričio mėnesį, lankydamasi Paryžiuje, JAV viceprezidentė Kamala Harris sakė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina prisijungti, tačiau Paryžius to dar nepadarė.
„Mes tęsiame savo diskusijas su Jungtinėmis Valstijomis, nuolat bendradarbiaudami su mūsų Europos partneriais“, – sakė Élysée atstovas.
Paryžius – Europos kosmoso jėgainė, turinti stambią vietinę aviacijos ir kosmoso pramonę – turėjo įtemptus diplomatinius santykius su Vašingtonu, nes nauja Indijos ir Ramiojo vandenyno partnerystė rudenį sutrikdė prancūzų susitarimą dėl branduolinio povandeninio laivo su Australija. Santykiai pagerėjo lapkritį, kai K. Harris apsilankė Paryžiuje, ir abi šalys įsipareigojo daugiau bendradarbiauti kosmoso srityje.
Tačiau net jei susitarimai dar nėra tarptautinė teisė, kai kurie abejoja, ar Europa turėtų sutikti su Amerikos kosmoso ambicijomis.
JAV teksto tikslas – sukonkretinti 1967 m. JT Kosmoso sutartį – pagrindinį Mėnulį ir kitus dangaus objektus reglamentuojančių įstatymų rinkinį. Toje sutartyje nustatyta, kad jokia šalis negali pretenduoti į suverenitetą ar nuosavybės teises į Mėnulio paviršių ir draudžia orbitoje įrengti masinio naikinimo ginklus.
JAV remiamas tekstas pakeičia šią lygtį, prašydamas šalių susitarti, kad „kosmoso išteklių gavyba savaime nėra nacionalinis pasisavinimas“, o tai yra signalas šalims ir įmonėms pradėti planuoti.
„Iki šiol Prancūzija gynė konservatyvų 1967 m. Kosmoso sutarties aiškinimą, manydama, kad kosmoso išteklių naudojimas, bent jau esant dabartinėms technologijoms ir dabartinei tarptautinės teisės padėčiai, turėtų būti laikomas uždrausta nacionalinio pasisavinimo forma“, – sakė Jérôme'as Barbier‘as,
Paryžiaus taikos forumo kosmoso klausimų vadovas. Šis forumas yra kasmetinė, 2017 m. E. Macrono pradėta iniciatyva, kurioje šiemet dalyvavo ir K. Harris.
Tie, kurie pasirašo Artemidės susitarimus, mano, kad kosmoso ištekliai yra sąžiningas žaidimas pagal 1967 m. sutarties ribas, galintis pakeisti situaciją šiuo metu, kai auga retųjų žemių metalų, naudojamų techniniuose įrenginiuose, ir kurių galima rasti didžiulius kiekius kosmose, paklausa.
Kas žengs pirmąjį žingsnį?
Kosmoso kasyba nėra vienintelis diskusijų klausimas. Kai kurie teisininkai aiškina, kad JAV pasiūlymas nustatyti vadinamąsias saugos zonas suteikia šalims žalią šviesą reikalauti išskirtinės prieigos prie tam tikrų vietų, o tai taip pat prieštarauja bendram 1967 m. sutarties aiškinimui, sakė kosmoso politikos ekspertas Arthuras Sauzay.
„Tikėjausi, kad Europa laikysis kitokios pozicijos dėl susitarimų, – sakė jis. – Stebina tai, kad kai kurios šalys pasirašo sutartį“.
Nors Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad šiuo klausimu ji bendradarbiauja su kitomis Europos šalimis, Vokietija taip pat dar nepasirašė susitarimų. Naujoji Berlyno vyriausybė vietoj to nori sustiprinti Paryžiuje įsikūrusios Europos kosmoso agentūros (EKA) vaidmenį.
„Pagrindinis klausimas – kas nuskraidins pirmuosius astronautus į „Gateway“ [planuojamą orbitinę Mėnulio kosminę stotį] ir galbūt į Mėnulį, – sakė vienas vyresnysis kosmoso diplomatas iš Europos šalies, kuri nepasirašė susitarimų. – Dabar kiekviena šalis bando tai padaryti pati“.
Europos Komisija, kuri 2019 m. įkūrė savo kosmoso ir gynybos departamentą, teigia, kad EKA, ES nepriklausanti institucija, kuriai vis dar priklauso Didžioji Britanija, vykdo tyrimų projektus. Agentūros generalinis direktorius Josefas Aschbacheris sakė, kad EKA galėtų būti naujas kosmoso taisykles „koordinuojanti institucija“, tačiau pridūrė, jog šalys gali laisvai vesti dvišales derybas.
Taip pat dedamos pastangos priimti teisės aktus ES lygmeniu. Niklas Nienaß, žaliųjų europarlamentaras, dirbantis kosmoso klausimais ir dalyvaujantis derybose dėl naujos Vokietijos koalicijos susitarimo, teigia, kad Europos Parlamente sieks priimti „kosmoso įstatymą“, kuris taip pat apimtų išteklių naudojimo standartus.
„Problema ta, kad Liuksemburgas, Italija ir Lenkija prisijungė prie Artemidės susitarimų, todėl sunku įsivaizduoti europinį sprendimą, jei kai kurios ES ir EKA valstybės narės jau yra įsipareigojusios“, – sakė prancūzų kosmoso ekspertas J. Barbier.
Europiečiai Mėnulyje
Platesnė kosmoso programa „Artemidė“, kurią 2017 m. pradėjo D. Trumpo administracija ir pavadino graikų deivės vardu, siekia grąžinti JAV kosmoso programą į septintojo dešimtmečio zenitą, įtvirtinant nuolatinį buvimą Mėnulyje.
Kitų metų pradžioje NASA planuoja išbandyti nepilotuojamą skrydį erdvėlaiviu „Orion“, kuriam aptarnavimo modulį sukūrė Europos rangovai. 2024 m. planuojamas pilotuojamas bandomasis skrydis aplink Mėnulį, o pirmoji misija nusileisti ant Mėnulio paviršiaus numatyta antroje dešimtmečio pusėje.
NASA atstovės Kathryn Hambleton teigimu, sprendimas, kurie astronautai nusileis Mėnulyje, turėtų būti priimtas tik po pirmojo bandomojo skrydžio. Tikimasi, kad atranką praeis keturi žmonės, o NASA jau pranešė, jog planuoja į Mėnulį nuskraidinti pirmąją moterį ir ne baltaodį asmenį, tačiau nepatvirtino, ar bus įtraukti ir ne amerikiečiai.
„Europiečiai yra gana giliai įsitraukę į „Artemidės“ programą, nes kuria aptarnavimo modulį, – sakė A. Sauzay. – Jei sprendimą nulems tik pinigai, būtų prasminga, kad pirmasis ne amerikietis Mėnulyje būtų europietis.“
Barterinė sutartis dėl „Orion“ aptarnavimo modulio kūrimo reiškia, kad Europa jau turi tris bilietus į „Gateway“ orbitinę kosminę stotį. Bet koks būsimas susitarimas dėl Europos astronauto siuntimo į Mėnulį priklausys nuo atskiro tarpvyriausybinio susitarimo, sakė vienas diplomatas, pagal kurį pasirinkto asmens pilietybė greičiausiai priklausys nuo to, kuri šalis aprūpins misiją svarbiomis technologijomis.
Vis dėlto susitarimas su JAV nepakenks šansams užsitikrinti vietą prestižinėje pirmojoje misijoje, be to, yra keletas stiprių kandidatų iš Europos.
Prancūzas Thomas Pesquet neseniai grįžo iš savo antrosios kelionės į Tarptautinę kosminę stotį, o italė Samantha Cristoforetti kitais metais ketina vadovauti forpostui. Didžiosios Britanijos Timas Peake'as ir vokietis Alexanderis Gerstas taip pat yra patyrę astronautai.
Ir ne tik Europa nori nukeliauti į mėnulį. Lapkričio 19 d. Japonijos kosmoso agentūra JAXA pradėjo samdyti astronautus, pažadėdama, kad ateityje misijos gali apimti „kelionę į Mėnulio bazę“.
Kai kurias sostines neramina klausimas, ar susitarimų pasirašymas neatims iš Europos derybinės galios, kai reikės reguliuoti kosmosą.
„Kad būtų pasiektas šis tikslas – būti pirmuoju europiečiu „Gateway“ stotyje arba pirmuoju europiečiu mėnulyje, nacionaliniai interesai tampa tokie dideli, kad [sostinės] galbūt nėra pakankamai atsargios ir neatsižvelgia į visas pasekmes“, – sakė vyresnysis kosmoso diplomatas.
