„Sutarsime dislokuoti keturis rotuojamus stiprius tarptautinius batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, - žurnalistams Briuselyje sakė J.Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.
Vieną batalioną paprastai sudaro nuo penkių šimtų iki tūkstančio karių.
J.Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra dalis NATO adaptacijos, išaugus Rusijos grėsmei. Pasak jo, sąjungininkai taip pat planuoja Baltijos šalyse dislokuoti karinę techniką ir pagerinti galimybes greitai sustiprinti regione esančias pajėgas, jeigu to reikėtų.
NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Maskva teigia, kad tai kelia pavojų Rusijos saugumui, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
J.Stoltenbergas teigė, kad sąjungininkų pajėgos regione neprieštarauja Aljanso ir Maskvos sutartims. Jis pabrėžė, kad papildomai pajėgumai yra „gynybiniai ir proporcingi“.
Jis taip pat sakė, kad Aljansui svarbu būti ne tik stipriam, bet ir atviram dialogui su Rusija, siekiant išvengti pajėgų susidūrimo įvairiuose regionuose, kur operacijas vykdo tiek NATO, tiek Rusija.
„Kol NATO išlieka stipri, kol mes sugebame atgrasyti ir apginti, mes galime vykdyti politinį dialogą su Rusija“, - sakė J.Stoltenbergas.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.
Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.
