Ramilui Safarovui Vengrijoje už 2004 metais įvykdytą nužudymą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, o malonės suteikimas galėjo būti svarstomas tik po 25 metų.
2004 metų vasarį Armėnijos kariškis Gurgenas Margarianas atvyko į Budapeštą tobulinti anglų kalbos žinių pagal NATO programą „Partnerystė vardan taikos“. Tų pačių kalbos kursų klausytojas iš Azerbaidžano R. Safarovas kirviu užkapojo miegantį armėną.
„Aš esu labai susirūpinęs dėl Azerbaidžano valdžios sprendimo suteikti malonę kariui R. Safarovui. 2004 metais įvykdytas aktas yra siaubingas nusikaltimas, kuris neturėtų būti garbinamas“, – sakė A. F. Rasmussenas.
Rugpjūčio 31 dieną R. Sarafovas iš Vengrijos buvo perduotas į Azerbaidžaną, kur prezidentas Ilhamas Alijevas suteikė jam malonę ir pasveikino, kaip šalies didvyrį bei paaukštino tarnyboje.
„Malonės suteikimas kenkia pasitikėjimui ir neprisideda prie taikos proceso, – generalinis sekretorius sakė savo kalboje, skirtoje Jerevano valstybinio universiteto studentams. – Negali būti grįžtama prie Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto (...). Įtampa šiame regione turi būti sumažinta ir būtina imtis konkrečių priemonių, padėsiančių pagerinti regioninį bendradarbiavimą ir susitaikymą“.
Armėnija dėl R. Safarovo ekstradicijos nutraukė diplomatinius santykius su Vengrija.
Rugsėjo 6 d. dėl šios įtemptos situacijos vyko ir protesto akcijos Vilniuje.
Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano nuo 1990-ųjų prasidėjo konfliktas dėl ginčytino Kalnų Karabacho regiono. 1994 metais buvo pasirašyta paliaubų sutartis, tačiau šalių santykiai liko įtempti.
Taip pat skaitykite:
Armėnai: Azerbaidžanas nupirko laisvę armėną sukapojusiam kariškiui (foto)
Protestas: azerbaidžaniečiai ir armėnai susidūrė akis į akį Vilniuje (papildyta)(foto)
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas: mitingai Lietuvoje tik Kremliaus plano dalis?
