Rusijai bandant atgauti įtakos sferas buvusiose sovietinėse respublikose bei įvaryti pleištą tarp JAV ir jos NATO partnerių Europoje, Šiaurės Atlanto Aljanso lyderiai turėtų vieningai veikti stiprindami gynybą Baltijos šalyse ir įkalbinėdami Suomiją tapti NATO nare, įsitikinęs amerikiečių apžvalgininkas.
„Pleišto kalimas išlieka pagrindiniu Rusijos tikslu, kurio įgyvendinimui turi būti pasipriešinta. Geriausiai tai gali būti padaryta susitelkiant į Šiaurinį Rusijos sparną, kur Aljansas yra vieningas ir santykinai stiprus. Tuo tarpu nevertėtų veltis į naujus ginčus dėl NATO ateities Kaukazo regione ir Ukrainoje“, - įtakingame Amerikos dienraštyje „The Washington Post“ rašo apžvalgininkas Jimas Hoaglandas (Džimas Hoglandas).
Jo teigimu, NATO lyderiai turėtų teikti aiškią pirmenybę diskusijoms su Suomija apie pastarosios perspektyvą prisijungti prie NATO. Pasak jo, oficialusis Stokholmas taip pat leidžia suprasti, kad Suomijai įsiliejus į NATO, ja pasekti galėtų ir Švedija.
Pasiremdamas JAV ambasadoriaus prie NATO Kurto Volkerio žodžiais, J.Hoaglandas tvirtina, kad Aljansas turėtų stiprinti Baltijos šalių gynybinius pajėgumus.
„Be perspėjimo surengtos pratybos su Baltijos šalimis būtų vienas iš būdų patraukti Rusijos dėmesį“, - sako apžvalgininkas.
Šie žingsniai, anot jo, būtų kur kas efektyvesni, nei perdėm politinės kadenciją baigiančio JAV prezidento George W. Busho (Džordžo W. Bušo) pastangos, kaip kad pastarasis jo bandymas balandį vykusiame NATO viršūnių susitikime užstoti Gruzijos ir Ukrainos narystę Aljanse.
JAV prezidento administracijoje, pasak apžvalgininko, verda karšti debatai, ar teikti prioritetą iniciatyvoms vadinamajame Šiauriniame sparne ar bandyti politiškai ir kalbomis Rusijai pasipriešinti Gruzijoje.