Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. Naujaisiais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
Pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausiasis NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti.
„Planuose įtvirtinta galima Aljanso reakcija, atgrasymas ir gynyba ne nuo agresijos akto pradžios, o nuo tada kai krizė ima bręsti, pasirodo ženklai, kad agresija yra planuojama“, – feisbuke rašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„NATO gynybos planavime grįžta prie savo šaknų, tačiau mūsų laukia nelengvas praktinis šių planų įgyvendinimo procesas: valstybės narės turės priskirti savo pajėgas, kad planai taptų realūs“, – pridūrė jis.
Lietuvos gynybai planuose kertinis vaidmuo tektų Vokietijai.
