Vilniuje pirmą kartą viešintis NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) džiaugėsi dėl Lietuvos stojimo į NATO, kaip vertybių gynėjų bendruomenę, ir ragino naudoti gynybai skiriamas biudžeto lėšas mobilesnės kariuomenės kūrimui.
Kalbėdamas žurnalistams penktadienį trumpoje spaudos konferencijoje Seime J. de Hoopas Schefferis teigė aptaręs su Seimo pirmininku Artūru Paulausku NATO misijos ir Aljanso reformos klausimus, kuriuos svarstant turės dalyvauti ir Lietuva.
"Sakyčiau, ne tik tikiuosi, bet ir patikinu jus, kad Lietuva stoja į unikalų Aljansą, kuriame, manau, jos vaidmuo bus akivaizdžiai matyti diskutuojant įvairiais klausimais ir dalyvaujant NATO misijose", - teigė NATO generalinis sekretorius.
Pasak J. de Hoopo Schefferio, NATO pirmiausia reikia mobilesnių - lengviau išdėstomų ir lengviau panaudojamų karinių pajėgų, o teritoriniai gynybos vienetai yra ne tokie svarbūs. Tai, jo žodžiais, taikytina ir Lietuvai.
Lietuva, kaip ir kitos valstybės naujokės, įsipareigojo gynybai išleisti 2 procentus BVP, nors kai kurios Vakarų Europos šalys gynybai išleidžia mažiau. “Eltos” klaustas, ar rengiasi akstinti Vakarų Europos valstybes didinti gynybos išlaidas, J. de Hoopas Schefferis tvirtino, kad tai "savaime suprantama".
"Keliauju ir visur kalbu apie tą patį dalyką, - kad reikia skirti daugiau lėšų ir dėmesio naudingoms ir lengvai išdėstomoms karo pajėgoms", - pažymėjo NATO generalinis sekretorius.
Pasak jo, 2 proc. gynybai išleidžianti Lietuva "turi ir toliau tai daryti" bei skirti šias lėšas ne pasieniui arba policijai stiprinti, bet tam, kad "karo pajėgas būtų galima tinkamai ir lengvai išdėstyti bei naudoti". Jo žodžiais, svarbu, kad Lietuvos karo pajėgos gebėtų savo paskirtį atlikti ne tik Vilniuje, bet ir kitose Europos sostinėse.
"Man didelė garbė būti Lietuvoje šiuo istoriniu momentu. Jūs esate ta šalis, kuri prieš dvi dienas priėmė sprendimą, reiškiantį, kad formaliai jau stojate į NATO bendruomenę, kuri gina savo vertybes. Jūs patys galite spręsti, ką tai reiškia jūsų šaliai, bet man malonu matyti, kad jūsų šalyje tokie sprendimai priimami", - dalijosi įspūdžiais Aljanso vadovas.
Paklaustas apie apkaltos prezidentui Rolandui Paksui aplinkybes, J. de Hoopas Schefferis pabrėžė nesikišąs į Lietuvos vidaus reikalus.
Seimo pirmininkas A. Paulauskas savo ruožtu padėkojo svečiui už vizitą ir paramą Lietuvos euroatlantinei integracijai. Jis taip pat pareiškė, kad politinių partijų susitarimas, padėjęs siekti politinio sutarimo gynybos klausimais, gali būti pratęstas kitą savaitę. "Preliminarūs pokalbiai su visų partijų vadovais dar kartą patvirtino, kad sutarimas pratęsti šį gynybos dokumentą yra", - tvirtino Seimo pirmininkas.
Lietuvos Seimas, trečiadienį ratifikavęs NATO sutartį, žengė istorinį žingsnį, žymintį naują Lietuvos raidos etapą.Už Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimą balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo 4, nė vienas parlamentaras nesusilaikė.
Ketvirtadienį, Lietuvai švenčiant 14-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, prezidentas Rolandas Paksas iškilmingai pasirašė įstatymą dėl NATO sutarties ratifikavimo, prisijungimo prie Šiaurės Atlanto Aljanso raštą bei kreipimąsi į JAV valstybės sekretorių Coliną L. Powellą (Koliną Pauelą) dėl rašto deponavimo.
Oficiali septynių naujųjų narių priėmimo į NATO ceremonija vyks kovo pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Balandžio 2 d. Briuselyje numatytas neformalus NATO šalių narių užsienio reikalų ministrų posėdis, kuriame Lietuva turėtų dalyvauti jau kaip visavertė Aljanso narė.
Šiaurės Atlanto Aljansą papildysiančių valstybių - Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos, kaip visateisių organizacijos narių, vėliavos balandžio 2 dieną bus iškeltos NATO Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje Monse, netoli Briuselio.
ELTA
