Aljanso lyderiai susitikimas NATO būstinėje Briuselyje vyks likus kelioms dienoms iki D. Trumpo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Analitikai ir pareigūnai sakė naujienų agentūrai AFP, kad šis bloko pasitarimas bus vienas sudėtingiausių per daugelį metų.
Sąjungininkai baiminasi naujų tulžingų D. Trumpo pareiškimų, jog jie gynybai skiria nepakankamai lėšų, ir pripažįsta, kad Amerikos lyderio, neretai skeptiškai atsiliepiančio apie Aljansą, kuris 70 metų buvo Europos saugumo pagrindas, atžarus tonas gali peraugti į atvirai priešišką.
28 kitų NATO šalių lyderiai, kad gali pasikartoti scenarijus, susiklostęs per praeitą mėnesį Kanadoje vykusį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, pakrikusį, kai D. Trumpas netikėtai atmetė baigiamojo pareiškimo projektą.
„Tai, ką pasakys Trumpas, bus lemiama Aljanso ateičiai, bet mes nežinome, ką jis pasakys, – sakė vienos NATO šalies diplomatas. – Šis šešėlis kabo virš viršūnių susitikimo kaip Damoklo kardas.“
Diplomatai baiminasi, kad per susitikimą įsiplieskusi nesantaika gali pakirsti pastangas demonstruoti vienybę didėjant grėsmei NATO rytiniame sparne, juolab kad D. Trumpas keliomis dienomis vėliau Helsinkyje susitiks su V. Putinu.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Ursula von der Leyen penktadienį sakė televizijai „Bloomberg“, kad viršūnių susitikimas privalo pademonstruoti sąjungininkų vienybę, ir perspėjo, kad „mūsų oponentai apsidžiaugtų, jeigu NATO susiskaldytų“.
D. Trumpo ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison ketvirtadienį per konferencinį pokalbį telefonu su žurnalistais išsakė panašų pareiškimą už santarvę.
„Vėplos“
Ūmaus būdo nekilnojamojo turto magnatas sustiprino nuogąstavimus dėl galimų nesutarimų per NATO viršūnių susitikimą, parašęs laiškus apie 12 bloko lyderių ir išpeikęs juos dėl delsimo įgyvendinti 2014 metais duotą pažadą pasistengti iki 2024 metų padidinti gynybos finansavimą mažiausiai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Šiuo metu tik trys Europos šalys atitinka šį kriterijų. Nors Aljanso pareigūnai tikisi, kad per liepos 11–12 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą dar keturios šalys paskelbs prisidėjusios prie šios grupės, mažai tikėtina, kad D. Trumpas liks patenkintas.
Jis kaltina NATO sąjungininkus europiečius piktnaudžiaujant Amerikos pastangomis ir per vieną susitikimą su rinkėjais šią savaitę sakė, kad Europos šalys su amerikiečiais elgiasi kaip su „vėplomis“.
D. Trumpas yra netgi išsakęs abejonių dėl NATO kolektyvinės gynybos principo, kad bet kokia ataka prieš vieną Aljanso nario iššauktų visų bloko narių atsaką. Amerikos lyderis užsiminė, kad nepakankamai finansiškai prisidedančių narių ginti nederėtų.
NATO pareigūnai, įskaitant bloko generalinį sekretorius Jensą Stoltenbergą, atkreipia dėmesį, kad nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią didėjančios JAV karinės investicijos Europoje rodo, kad Vašingtonas išlieka įsipareigojęs Aljansui.
Tačiau D. Trumpo komentarai verčia tuo abejoti. Per vėliausią G-7 viršūnių susitikimą Amerikos prezidentas pareiškė, kad NATO yra „tokia pati bloga kaip NAFTA“ – Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis, kurią jis grasino išardyti.
Nesvyruojantis NATO palaikymas buvo esminė JAV užsienio politikos kryptis nuo pat bloko įkūrimo 1949 metais, tačiau bręstantis D. Trumpo prekybos karas su Europa rodo, kad prezidentas nesibaimina griauti tradicinės mąstysenos svarbiausiais tarptautiniais klausimais.
„Putinas džiaugsis“
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas anksčiau sugebėdavo įveikti vidaus nesutarimus, tačiau Carnegie (Karnegio) fondo padalinio Europoje direktorius Tomašas Valašekas, buvęs Slovakijos ambasadorius prie NATO, sakė, kad D. Trumpo veiksnys jau pakenkė bloko gebėjimą atgrasyti potencialius agresorius.
„Buvo kilę audringų mūsų nesutarimų dėl Libijos, 2003-aisiais – dėl Irako, bet jie kokybiškai skyrėsi tuo, jog didžiausioji iš sąjungininkų ne vien su mumis nesutaria, bet ir atrodo linkusi išeiti“, – sakė T. Valašekas.
„Atgrasymas jau dabar yra susilpnintas“, – perspėjo jis.
Miuncheno saugumo konferencijos politikos ir analizių vadovo Tobias Bunde nuomone, dabar padėtis yra dar keblesnė.
„Gali būti labai diskutuotina, ar NATO atlaikys jo prezidentavimą“, – ekspertas sakė AFP.
T. Bunde pridūrė, kad NATO „veikiausiai niekada nebūtų įveikta išorės jėgų“, jeigu tik Aljansas toliau laikysi bendrų demokratijos vertybių.
„Tačiau ši būtina sąlyga yra silpninama iš vidaus – poros neliberalių vyriausybių Aljanse, o dabar – net ir JAV prezidento“, – pastebėjo jis.
Įtampos su D. Trumpu poveikis gali dar padidėti, nes per artėjantį viršūnių susitikimą turėtų būti priimti svarbūs sprendimai sustiprinti NATO gebėjimą apsiginti nuo Rusijos keliamos grėsmės.
Sąjungininkai pasirašys nutarimus dėl dviejų karinių vadaviečių įkūrimo: viena jų bus atsakinga už laivybos kelių Atlanto vandenyne gynybą, o kita koordinuos pajėgų judėjimą Europoje. Be to, turėtų būti patvirtintas planas sustiprinti bloko gebėjimą greitai mobilizuoti pajėgas krizės atveju.
Bet kokie nesutarimai mes šešėlį ant šių konkrečių veiksmų, ir tai būtų labai priimtina Maskvai.
Carnegie fondo už tarptautinę taiką ekspertas Thomas Carothersas (Tomas Karotersas) sakė, kad V. Putinas „džiaugsis šiuo NATO viršūnių susitikimu – dėl perspektyvos, kad jis įkūnys tolesnius nesutarimus ir susiskaldymą“.
