Jame Lietuva numato kelti klausimus dėl regione esančių pajėgų pastiprinimo strategijos krizės atveju, paprastesnio karių judėjimo Europoje, oro gynybos garantijų.
Pernai Baltijos šalyse ir Lenkijoje NATO dislokavo tarptautinius batalionus, tačiau regiono šalys siekia, kad jie būtų sustiprinti jūrų ir oro gynybos vienetais. Be kita to, Lietuva siekia, kad NATO įsteigtų naują sausumos pajėgų vadavietę prie rytinės Aljanso sienos.
Susitikime bus aptariami ir planai pertvarkyti Aljanso vadovavimo struktūrą. Lietuva remia planus steigti karių judėjimą Europoje koordinuosiantį štabą Vokietijoje. Vilnius taip pat yra vienas aktyviausių reiškiant poziciją dėl vadinamojo karinio Šengeno kūrimo. Tai būtų sistema, kariams tarp Europos šalių leidžianti judėti su minimaliomis kliūtimis.
Lietuvos ir kitų regiono šalių pareigūnai taip pat ragina suteikti daugiau įgaliojimų NATO pajėgų vadui Europoje, vadinamam angliška santrumpa SACEUR. Tokie siūlymai grindžiami nerimu, jog sprendimų priėmimas iš visų NATO šalių atstovų sudarytoje taryboje krizės atveju gali užtrukti per ilgai. Vis dėlto dalis Aljanso šalių nepritaria didesniam karinės vadovybės vaidmeniui sprendžiant dėl reakcijos į krizes.
NATO viršūnių susitikimas vyks trečiadienį ir ketvirtadienį.
