„NATO uždavinys – ginti taikius santykius. Ir Gruzija privalo pati išspręsti šių teritorijų statusą. Būtina suprasti, kad kol ten laikomos Rusijos pajėgos, (Vašingtono sutarties) 5-ojo straipsnio Gruzijoje netaikysime. Nes niekas nenori karo“, – W.Lahue sakė interviu, šeštadienį paskelbtame Rusijos verslo laikraščio „Kommersant“ portale. Jis turėjo omenyje Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, apibrėžiantį bloko kolektyvinės gynybos principą.
Maskvos remiama Abchazija ir Pietų Osetija su Tbilisio centrine vyriausybe konfliktavo nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio ir buvo faktiškai jai nepavaldžios. Daug metų didėjusi įtampa 2008-ųjų rugpjūtį prasiveržė trumpu, bet intensyviu Rusijos ir Gruzijos karu, po kurio Maskva pripažino abiejų separatistinių teritorijų nepriklausomybę.
Aljanso atstovas pažymėjo, kad „Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimas Gruzijoje neužkirs kelio Gruzijai įstoti į NATO“ ir kad „narystė NATO įmanoma, net jeigu tose teritorijose laikomi Rusijos kariai“, bet Gruzija turės pati nuspręsti dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos statuso.
„Šiuos klausimus Gruzija privalo išspręsti pati. Visos NATO narės pripažįsta Gruzijos teritorinį vientisumą. Ir kai Gruzija gaus kvietimą į NATO, jai reikės savarankiškai spręsti šių teritorijų statuso klausimą“, – aiškino W.Lahue.
Jis pridūrė, kad „visos Aljanso narės yra susitarusios, kad Gruzija taps NATO nare“, bet negalėjo įvardyti net apytikrės datos, kada tai galėtų įvykti.
„Jeigu Gruzija nori tapti NATO nare, mes padėsime jai tam pasiruošti, vykdyti valstybės reformas, kad kitos NATO šalys būtų įtikintos, jog Gruzija pasiruošusi“, – sakė atstovas.
„Galutinis klausimas dėl narystės NATO yra politinis sprendimas. Turi būti pasiektas konsensusas; reikia visus įtikinti. Šiuo metu Gruzijos priėmimui pritaria ne visos Aljanso narės. Išlieka abejonių, ar Gruzija pasiruošusi. Vis dėlto reikalai pamažu juda į priekį. Kada nors ateityje Gruzija gaus kvietimą. Kada tai bus – nežinau“, – pridūrė W.Lahue.
Pasak jo, šis klausimas priklauso tiek nuo Aljanso narių politikos, tiek nuo Gruzijos pasiruošimo.
„Šie procesai lygiagretūs. Aišku, vienos Aljanso šalys skiria daugiau dėmesio santykiams su Rusija, kitos – mažiau. Tačiau niekas (iš trečiųjų šalių) negali daryti įtakos NATO politikai. Ir nei viena šalis negali nurodyti Gruzijai, kokius sprendimus ji turi priimti“, – aiškino W.Lahue.
„Ir atvirkščiai – nei viena šalis negali mūsų priversti mūsų suteikti kam nors NATO narystę. Mūsų principas – kad kiekviena Europos šalis turi teisę NATO nare, jeigu palaiko mūsų vertybes ir gauna kitų Aljanso šalių sutikimą“, – sakė jis.
