Šimtai tūkstančių turistų kasmet aplanko Šiaurės Norvegiją, tačiau ten yra slaptas pasaulis, kurio jie niekada nemato. Kalnų urvuose yra paslėpti naikintuvai ir branduoliniai povandeniniai laivai.
Norvegijoje yra daugybė nenaudojamų bunkerių. Šaltojo karo įkarštyje retai apgyvendintose kalnuotose vietovėse buvo apie 3 tūkst. požeminių objektų, kuriuose jos ginkluotosios pajėgos ir sąjungininkai galėjo pasislėpti.
Kam šie didžiuliai bunkeriai reikalingi šiandien? Sovietų Sąjunga – priežastis, dėl kurios jie buvo pastatyti – jau nebeegzistuoja. Dabar, kai dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje baiminimąsi dėl Europos saugumo, Norvegija vėl atgaivina du iš savo žymiausių Šaltojo karo požeminių statinių.
Netoli Norvegijos sienos su Rusija, į šiaurę nuo poliarinio rato, esantys Bardufoso aviacijos stoties ir Olavsverno karinio jūrų laivyno bazės angarai atrodo tarsi iš filmo.
Olavsverno bazėje, iškaltoje kalno šlaite ir apsaugotoje maždaug 275 metrų tvirta uoliena, ypač įspūdingas yra 909 metrų ilgio išėjimo tunelis su masyviomis durimis.
Atnaujintų bazių paskirtis – padidinti Norvegijos naikintuvų F-35 atsparumą Rusijos puolimo atveju.
Rusijos invazija į Ukrainą parodė pasauliui, kokie pažeidžiami gali būti brangūs kariniai orlaiviai, tokie kaip 80-110 mln. JAV dolerių (apie 74-101 mln. eurų) vertės F-35 naikintuvai.
Didžiąją dalį projekto finansavo NATO
Užtenka žvilgtelėti į žemėlapį, kad paaiškėtų, kodėl buvo pastatyta Olavsverno karinio jūrų laivyno bazė. Netoli tos vietos, kur Norvegijos jūra susilieja su Barenco jūra, maždaug 650 km atstumas tarp Norvegijos pakrantės, Lokių salos ir Svalbardo kartais vadinamas „Lokio tarpekliu“, nes tai buvo ir tebėra užkarda Rusijos povandeniniams ir kariniams laivams.
Karinio jūrų laivyno bazė daugiausia buvo statoma etapais nuo 1950-ųjų metų reaguojant į sovietų Šiaurės laivyno telkimą, siekiant padėti „Lokio tarpeklį“ paversti spąstais.
Apie 416 mln. eurų kainavusi bazė su požeminiu valdymo centru, saugyklomis ir išvažiavimo tuneliu, buvo toks didžiulis Norvegijos projektas, kad didžiąją jo dalį turėjo finansuoti NATO.
Tačiau, kai bazė buvo visiškai baigta, Sovietų Sąjunga jau buvo žlugusi.
Dezinformacija iš Rusijos, jog bazę įsigijusi bendrovė iš dalies priklausė rusams
2009 m. Norvegijos parlamentas nedidele balsų persvara nusprendė uždaryti visiškai slaptą Olavsverno bazę, nepaisydamas didėjančios Rusijos grėsmės, o 2013 m. ji buvo parduota privatiems investuotojams už maždaug 8,3 mln. eurų, t. y. gerokai mažiau rinkos kaina.
Naujasis savininkas leido dviem Rusijos mokslininkų tyrimų ir Rusijos žvejybos laivams naudotis kadaise griežtai saugomu objektu.
Rusijos žiniasklaida netgi skleidė dezinformaciją, kad bazę įsigijusi bendrovė iš dalies priklausė rusams.
2020 m. „WilNor Governmental Services“, glaudžiai susijusi su Norvegijos kariuomene, nusipirko didžiąją dalį bendrovės akcijų.
Nuo to laiko ji pradėjo remontuoti ir modernizuoti objektą, bazėje vis dažniau lankosi kariškiai, o JAV karinis jūrų laivynas taip pat domisi galimybe joje įkurdinti savo branduolinius povandeninius laivus.
Šių bazių atgaivinimo priežastis – Rusija
Norvegijos susirūpinimas dėl saugumo prasidėjo ne 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ar 2014 m., kai ji įsiveržė į Krymą, o dar anksčiau.
„Maždaug 2006-2008 m. prasidėjo tam tikra įvykių sankaupa. Buvo daug investuojama į Rusijos Šiaurės laivyną kartu su pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų atnaujintomis Rusijos karinėmis pratybomis Arktyje ir didėjančiu Rusijos susidomėjimu Arkties išteklių eksploatavimu“, – sakė Andreasas Østhagenas, Norvegijos fondo Fridtjofo Nanseno instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.
„Putino Rusija nėra Sovietų Sąjunga. Tačiau Norvegijos saugumo požiūriu kyla tos pačios problemos. Kaip atgrasyti Rusiją, o jei kiltų karas, kaip su ja kovoti?“ – pridūrė jis.
Norvegai nėra vieninteliai, atnaujinantys Šaltojo karo laikų bazes. Pastaraisiais metais rusai taip pat atnaujino apie 50 įvairaus pobūdžio bazių Arktyje.
Kitos šalys žengė dar toliau – jos stato naujas požemines bazes. Kinija pastatė naują didžiulę požeminę povandeninių laivų bazę Hainano saloje. Šalia sostinės Pekino ji taip pat stato didžiulį naują požeminį valdymo centrą.
Iranas Persijos įlankoje pastatė savo požeminę karinio jūrų laivyno bazę ir pademonstravo savo „požeminį raketų miestą“.
Tačiau „Požeminės Šaltojo karo struktūros“ knygos autorius Paulas Ozorakas teigė, kad tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė gali nenorėti sekti Norvegijos pavyzdžiu ir atnaujinti požeminių bazių veiklą arba statyti naujas, nes tai kainuotų labai brangiai.
Daugelis Šaltojo karo požeminių statinių Jungtinėje Karalystėje ir kitose NATO šalyse buvo parduoti ir paversti muziejais ar net naktiniais klubais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
