S. Neitzelis teigė, kad 2025 m. vasara gali būti „paskutinė taiki vasara“ Vokietijai, kuri NATO šalies Lietuvos užpuolimo atveju būtų priversta stoti į karą, rašoma „Gordon“.
„Matome, kad Rusija paskelbė apie didelio masto pratybas Baltarusijoje. Matome, kad Baltijos šalyse jaučiama didelė baimė, jog per šias pratybas Rusijos kariai gali kirsti sieną. Ir matome, kad galbūt NATO penktasis straipsnis, bent jau JAV, gali būti nebetaikomas. Atgrasymas silpnėja“, – sakė jis.
Tačiau kartu profesorius išreiškė abejonių, ar Rusija pradės karinę agresiją prieš NATO šalį, kol tęsiasi karas Ukrainoje.
„Pastarųjų trejų metų išvada gali būti tik viena: turime būti pajėgūs – turime būti pasirengę, turime būti apginklavę. [...] Ar bus toks karas, priklauso nuo to, kaip reaguos visa NATO, kokį vaidmenį atliks D. Trumpas, kokį vaidmenį atliks europiečiai, ar Ukrainoje bet kokia forma bus taika. Nes netikiu, kad Putinas žengs tokį žingsnį, kol vis dar kariauja Ukrainoje“, – pareiškė jis.
Vokietija nėra pasiruošusi karui Europoje
Pasak istoriko, „saugumo situacija pasaulyje pasikeitė dėl Putino ir dėl Trumpo“, o Europoje gali kilti karas, kuriam Vokietijos kariuomenė (Bundeswehr) nėra pasiruošusi.
Didžiausia Vokietijos problema S. Neitzelis laiko amunicijos ir dronų trūkumą.
„Didžiausia problema yra amunicija. Nuo 1990 m. buvo nupirkta tiek šaudmenų, kiek jų reikia pratyboms, bet ne karui. Net Šaltojo karo metais būtent amunicija buvo silpnoji vieta. Degalų užteko, karių užteko, mobilizacijos planai buvo parengti. Tačiau šaudmenų užtekdavo tik 7-10 dienų. Tai išlieka didelė problema ir dabar. Beje, prie šaudmenų kategorijos priskirčiau ir dronus“, – citavo „Bild“ S. Neitzelį savo „Telegram“ kanale.
Karo istorikas pabrėžė, jog žvalgybos sritis taip pat gali tapti problema, „jei JAV nutrauktų žvalgybos paramą“. Jis teigė, kad „iki šiol europiečiai visada tikėjosi – galiausiai amerikiečiai ką nors padarys“.
„Prisiminkime karą Kosove: 75 proc. oro atakų surengė JAV. Irake ir Afganistane europiečiai, grubiai tariant, buvo tik pagalbiniai kariai. O kai JAV pasitraukė, europiečiai taip pat pasitraukė, nors ES turime 500 mln. piliečių. Visada buvome JAV šešėlyje“, – sakė S. Neitzelis.
Tačiau neatmetė galimybės, kad NATO aljansas gali būti stiprus ir be aktyvios JAV pagalbos, o iš Berlyno ateina viltingi signalai, kad europiečiai pagaliau išmoks veikti savarankiškai.
„Demokratijos gali daug ką padaryti, jei tik prireikia. NATO diskutuoja: ką darysime, jei JAV pasitrauks? Bet mes vis dar turime [kitų šalių] NATO. Kanada lieka aljanse. Iš Paryžiaus, Londono, o dabar ir iš Berlyno ateina viltingų signalų, kad galbūt mes, europiečiai, pagaliau išmoksime vaikščioti savarankiškai“, – aiškino profesorius.
Trumpas: esu įsipareigojęs NATO ir Baltijos šalims
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisant savo dviprasimiškų pareiškimų apie NATO ateitį, 2025 m. vasarį pareiškė, kad jo šalis yra įsipareigojusi Lenkijai ir Baltijos šalims.
„Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Manau, Lenkija labai pasistūmėjo ir nudirbo puikų darbą NATO. Kaip žinote, jie sumokėjo daugiau nei turėjo, jie (lenkai – BNS) yra vieni šauniausių kada nors mano pažintų žmonių. Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Žinote, Lenkija yra sunkioje kaimynystėje“, – žurnalistams Vašingtone sakė D. Trumpas.
Taip jis kalbėjo primintas, kad JAV po Rusijos invazijos į Ukrainą dislokavo papildomus karius Lenkijoje, ir paklaustas, ar yra įsipareigojęs išlaikyti amerikiečių karius rytiniame NATO sparne.
Perklaustas apie įsipareigojimus Baltijos šalims, D. Trumpas atsakė: „Tai taip pat sunki kaimynystė, bet mes esame įsipareigoję. Būsime labai įsipareigoję ir esame įsipareigoję NATO, bet NATO turi pasitempti, o europiečiai turi pasitempti labiau nei iki šiol“.
D. Trumpas kalbėjo bendruose pasisakymuose žiniasklaidai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pasibaigusiuose viešu apsižodžiavimu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
