1. Tyrimais įrodyta, kad naminiai gyvūnėliai padeda ugdyti vaikų socialinius įgūdžius ir skatina bendrauti dėl psichinių ar psichologinių problemų nuo aplinkinių atsiribojusius žmones. Tiesa, kad gyvūnas taptų ne tik kompanionu ir bičiuliu, bet dar ir gydytoju, jis turi būti specialiai išmokytas. Terapiniais tikslais laikomi keturkojai neturėtų būti agresyvūs, jų pačių sveikata – tvirta, charakteris – stabilus.
2. Naminių gyvūnų terapija efektyviausiai gelbsti gydant depresiją, autizmą, galvos smegenų pažeidimus, priklausomybės ligas ir agresijos protrūkius. Be to, gyvūnai padeda įveikti baimės, nerimo priepuolius.
3. Naminiai gyvūnai vaikams padeda įveikti įvairiausias psichologines ir bendravimo problemas, o paaugliams – nugalėti agresiją.
4. Mokslininkai pastebėjo, kad vaikai, kurių namuose nuo kūdikystės auga bent vienas keturkojis, išsiskiria iš bendraamžių stipresniu imunitetu, stabilesne psichika, rečiau serga alerginėmis ligomis ir astma.
Šunys (nuotr. SCANPIX)
5. Šunys – bene populiariausi naminiai gyvūnai pasaulyje, todėl jų gydomasis poveikis labiausiai ištyrinėtas. Dar senovės kinai specialiai augindavo šunis kareiviams gydyti. Šunys užlaižydavo sužeistų karių žaizdas – jų seilėse esantys antiseptikai (licozinas) užkirsdavo kelią infekcijai. Būtent dėl jų ant šuns kūno esančios žaizdos užgyja itin greitai – nuovokūs keturkojai žaizdas kruopščiai išsilaižo.
6. Kiekvienas šunų mylėtojas žino, kad šuo akimirksniu suranda šeimininko žaizdas ir puola jas laižyti. Be abejo, dėl to jos užgyja greičiau.
7. Šunys gali paspartinti žmogaus gijimą ir reabilitaciją po sunkių operacijų. Šie keturkojai skatina psichikos ligonių socializaciją, gerina pagyvenusių žmonių pažintines funkcijas.
8. Pastebėta, kad bendraujant su šunimis normalizuojasi kraujospūdis.
9. Namuose auginamas šuo turi teigiamos įtakos ir šeimos mikroklimatui. Jis nuramina, kelia stiprių teigiamų emocijų, gerina namiškių sveikatos būklę. Negana to, šuo dar gali sumažinti baimes, depresiją ir net išsiblaškymą.
10. Jei šeimoje auga uždari, psichologinių problemų turintys vaikai, paprastai efektyviau nei psichologas padeda šuo. Pažaidę su draugišku ir atsidavusiu šunimi nekalbūs vaikai ima raiškiau kalbėti, apatiški mažyliai – emocionaliau reaguoti į aplinką. Ištikimieji augintiniai padeda lavinti kasdienius sutrikusio intelekto vaikų įgūdžius ir stabilizuoja agresyvių paauglių emocijas.
11. Šunis tyrinėjantys specialistai įsitikino, kad efektyviausiai įvairius negalavimus gydo beplaukiai kinų kuoduotieji. Pasirodo, šie egzotiški ir neįprasti šuneliai gali padėti sulėtinti vėžinių ląstelių dauginimąsi,
pašalinti astmos priepuolius, normalizuoti širdies ritmą ir kraujo spaudimą, palengvinti galvos skausmą. Jų gydomasis poveikis aiškinamas aukšta kūno temperatūra (40,5 °C – gyvūnų pasaulyje tokių daugiau nėra!) ir iš to atsirandančiu galingesniu biolauku.
Katė (freedigitalphotos nuotr.)
12. Pastebėta, kad kačių mylėtojai į gydytojus kreipiasi 18 procentų rečiau nei kačių nemėgstantys.
13. Katės ne tik teikia teigiamą energiją, bet ir sugeria neigiamą. Tiesa, jos turi besąlygiškai pasitikėti šeimininku. Jei katė jaus, kad jos nemylite – pagalbos nesitikėkite. Katės daug jautriau nei kiti gyvūnai pagauna žmogaus nuotaikas ir ypač šeimininko požiūrį į ją.
14. Jei kamuoja neuralgija ar artritas, katė pati atras skaudamą vietą ir vis taikysis prie jos prisiglausti ar atsigulti, kad sušildytų. Šis gyvūnas stengsis įsitaisyti taip, kad būtų kuo patogiau šeimininkui – jau geriau pati išsiries neįprasta poza, kad tik priglustų prie skaudamos vietos ir šeimininkui nereiktų keisti kūno padėties.
15. Kartais šis pūkuotas kamuoliukas gali išleisti nagučius ir imtis savotiško katiniško „masažo“. Įdomiausia, kad paprastai po tokio „masažo“ atsiradę įbrėžimai niekada nesupūliuoja ir labai greitai užgyja. Sunku pasakyti, kas veikia efektyviau – katės energetinis laukas, lengvas masažas, kūno šiluma, „nagų terapija“ ar raminamasis murkimas. Tačiau faktas – skausmas praeina.
16. Mokslininkai pastebėjo, kad katė iš anksto gali įspėti apie artėjantį širdies smūgį. Jei laikote katę, tikriausiai pastebėjote, jog ji kartais ima meilintis ir glaustytis kaip tik tuo metu, kai esate labiausiai sudirgę ir susinervinę. Tai – rimtas signalas, kad vertėtų prisėsti, nusiraminti, giliai kvėpuoti. Pūkuotoji taip nori įspėti apie jūsų energetinio lauko išsiderinimą dar prieš tai, kai pati pajusite, jog stinga oro.
17. Manoma, kad namuose auginama katė padeda net šešiais procentais sumažinti miokardo infarkto riziką.
18. Ilgaplaukės katės (angoros, Birmos, regdolai, Sibiro mėlynosios) gali gydyti depresiją, nemigą ir ligas. Beplaukės katės (sfinksai) tinka širdies ligų profilaktikai. Trumpaplaukės katės (Siamo, Rytų trumpaplaukės, ir kt.) padeda gydyti kepenų ligas, gastritą, kolitą.
19. Siamo katė palengvins ir peršalimo simptomus, nes turi mokslininkų kol kas neištirtą gebėjimą stabdyti kenksmingų mikroorganizmų dauginimąsi.
20. Žmogaus, ką tik patyrusio priepuolį ir keletą minučių paglosčiusio katę, pulsas ir spaudimas normalizuojasi taip, lyg jis dvi savaites būtų atlikęs atsipalaidavimo ir meditacijos pratimus.
21. Biologinis kačių poveikis stipresnis nei katinų. Jos geriau gydo nervų sistemos ir vidaus organų ligas. O katinai puikiai gydo osteochondrozę, radikulitą ir artrozę.
Papūgėlė (Vilniaus teritorinės muitinės nuotr.)
22. Psichologai įrodė, kad kanarėlių čiulbėjimas puikiai mažina įtampą,ramina nervus ir kelia nuotaiką.
23. Maitinami iš rankos maži naminiai paukščiukai ne tik leidžia žmogui pasijusti reikšmingam ir reikalingam, bet ir snapeliu pamasažuoja daugybę delne slypinčių jautrių taškų, pakelia organizmo tonusą.
24. Kalbančios papūgos išsiskiria intuicija. Dažnai bendraudamos su šeimininku jos ima jausti žmogaus nuotaikas ir prie jų priderina skleidžiamus garsus.
25. Tyrimai parodė, kad šie paukščiai itin teigiamai veikia Dauno arbaAspergerio sindromais sergančius vaikus.
Auksinė žuvelė
26. Jūsų gyvenime apstu streso, kenčiate nuo nemigos, aukšto kraujospūdžio? Geriausias pasirinkimas – įsigyti akvariumą! Stebint akvariume plaukiojančias žuvytes normalizuojasi kraujospūdis, dingsta stresas ir nuovargis, atsiradęs po įtempto protinio darbo, žmogus nurimsta, atgauna dvasinę pusiausvyrą.
27. Akvariumą gydytojai dažnai pataria laikyti žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos ir neurozės.
28. Akvariumo terapija taip pat puikiai tinka hiperaktyviems vaikams – gerina dėmesio koncentraciją, ramina.
29. Akvariumas su plaukiojančiomis žuvelėmis koreguoja patalpos mikroklimatą: nepastebimai garuojantis vanduo drėkina orą, o tai itin svarbu namiškiams, kuriuos dažnai kamuoja viršutinių kvėpavimo takų ligos.
30. Jei žuvytės nekelia teigiamų emocijų, panašiai veiks ir kiti akvariumo gyventojai, pavyzdžiui, vėžliukai.
