Norint, kad programa atsipirktų Vilniuje per naktį reikėtų pervežti apie 1400-1500 keleivių, šiuo metu vidutiniškai pervežama 1100. Kaune šie skaičiai dar mažesni – per naktį pervežama apie 500 žmonių. Tačiau šiame mieste naktinis transportas važinėje net tris dienas – ketvirtadienio, penktadienio ir šeštadienio naktimis, kai tuo metu Vilniuje tik penktadienio ir šeštadienio.
Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad nauda turi viršyti kaštus, ir tai turi būtų įrodoma realiais skaičiavimais bei būtina atkreipti dėmesį į tai, kur geriausia pinigus yra nukreipti.
„Savivaldybės vedamos gerų norų, bet daro ekonominius sprendimus, kurie nėra protingi. Visi sprendimai turi būti paremti elementariais skaičiavimais. Transportas sprendžia kelias problemas: sutaupo degalų, laiko ir saugo gyvybes. Pagrindiniai trys šaltiniai naudos į kuriuos turi būti nukreipta transporto politika. Jei mes neprotingai skirsime pinigus gelbėti kokiai gyvybei vienoje vietoje, galime kitoje vietoje prarasti šimtus gyvybių“, - įsitikinęs ekonomistas.
Naktinis transportas Kauną varo į nuostolius
Savivaldybės dėl naktinio transporto dažniausiai susilaukia prašymų iš studentų asociacijų. Kaune šiais metais nuspręsta šią paslaugą teikti ir ketvirtadieniais. Išlaidos naktiniams autobusams šiame mieste vidutiniškai siekia 4000-5000 eurų per mėnesį. Kauno transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras pasakoja, kad viešasis transportas apskritai neneša pelno, bet tai būtina paslauga.
„Kaunas supranta, kad tai nėra pelninga veikla, kaip ir daugelis viešųjų transporto sprendimų. Bet tai yra socialinė paslauga, kuri reikalinga gyventojų susisiekimui. Pelningi reisai būna vidury dienos arba rytinio bei vakarinio piko metu. Tomis valandomis uždirbtu pelnu taip pat yra dengiamos išlaidos, kitus nuostolius dengia savivaldybė“, - teigia P. Keras.
Anot Vilniaus savivaldybės įmonės susisiekimo paslaugos vadovės Modestos Gusarovienės nors didesnių renginių metu ir pavyksta gauti pelną iš naktinių autobusų, tai tėra simbolinis uždarbis. Svarbiausia sekti, kad ši paslauga negeneruotų nuostolių.
„Viešasis transportas yra socialinė paslauga, dotuojama iš savivaldybių biudžetų, kas nepadengiama iš bilietų. Jeigu miestas ryžtasi dotuoti tai viskas tvarkoje. Viskas priklauso nuo skaičiavimų ir kiek miestas gali sau leisti numatyti viešajam transportui. Daugelyje Europos miestų tiekiama tokia paslauga, o Taline iš viso yra nemokamas viešasis transportas miesto gyventojams“, - pasakoja M. Gusarovienė.
Vilniuje – nuolat sekama statistika
Pasak Modestos Gusarovienės, tvarkaraščiai buvo sudaromi analizuojant ankstesnių transporto maršrutų statistiką. „Iki 2009 metų autobusai važiavo iki 5 ryto, tačiau pažiūrėjome, kad didysis srautas buvo iki 3 valandos nakties. Taupant lėšas optimizavome maršrutų tvarkaraščius. Kol kas šiai dienai to pakanka ir nesulaukiama norų prailginti laiko. Viską analizuojame per finansinę sritį, tad ateityje keičiantis poreikiui, atitinkamai reaguotume į jį“, - teigia M. Gusarovienė.
Kaune naktiniai autobusai priklausomai nuo dienos važiuoja ir iki 4 ar 5 ryto. Tačiau Paulius Keras pabrėžia, kad svarbiausia socialinė paslaugos idėja. „Mes džiaugiamės, kad nakties metu, kai vyksta vėlyvi vakarai, geriau, kai žmonės nesėda už vairo. Nuolat analizuojame situaciją, vertiname įvairius prašymus. Nors ir patiriami nuostoliai, bet naktinių autobusų susisiekimo priemonė yra akivaizdžiai reikalinga ir miesto nuomone ši paslauga turi išlikti“, – įsitikinęs P. Keras.
Naktinio autobuso bilietas perkamas iš vairuotojo Vilniuje kainuoja 1 eurą, o Kaune 70 euro centų.
