Degalų perdirbėjai ir prekybininkai demonstruoja išskirtinį sumanumą: teisindamiesi krizėmis Šiaurės Afrikoje bei degalų kainas pakėlę iki rekordinio lygio, amžiaus katastrofai nusiaubus Japoniją, jas kažkodėl pradėjo mažinti. Ekspertai pripažįsta, kad žmonėms mulkinti pasitelkiamų priemonių arsenalas niekada neišseks.
Dėsniai – nepaaiškinami
Dar šių metų pradžioje kilus neramumams Šiaurės Afrikoje, degalų gamybos monopolio atstovai Lietuvoje pakėlė kainas iki neregėto lygio - kovo 10-ąją kai kuriose degalinėse A95 benzino kainos pasiekė jau 4,68 lito. Įmonės „Orlen Lietuva“ atstovai aiškino, kad būtent Afrikos perversmai kelia degalų kainas mūsų šalyje. Tačiau tik Japoniją nusiaubus stipriausiam istorijoje žemės drebėjimui bei cunamiui, kainos Lietuvoje ėmė kristi. Tiesa, net ir „Orlen Lietuva“ benzino kainas sumažinus apie 15 centų už litrą, kai kurios degalinės sugebėjo „susispausti“ vos šešiais.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tvirtino, kad degalų kainų kritimas dabar jau kaip tik ir aiškinamas Japonijos įvykiais. Esą sumažėjus degalų paklausai Tekančios saulės šalyje, jie atpigo.
„Tvirtinama, kad Japonija – viena didžiausių naftos produktų vartotojų, o ten esą paklausa sumažėjo. Naftos kainos krito, bet dyzelino kaina pagal PLATZ indeksą pakilo, o benzino - sumažėjo. Taip pat pasielgė ir gamykla - ji tikrai keliais centais sureagavo. Vis dėlto kas tam daro įtaką - interpretacijų yra įvairių. Bet sunku teigti, kad savaitės stichinė nelaimė turėjo įtakos. Galbūt nedidelės“, - nebuvo tikras L.Vosylius.
Anot jo, dažniausiai kyla arba krinta abiejų produktų kainos, tad šis atvejis sunkiai paaiškinamas. Visgi jis tikino, kad mažmeninės prekybos atstovai „labai nesuinteresuoti kainų kilimu“, nes žmonės perka mažiau degalų, o prekybininkų pelnas taip pat mažėja.
Prekybininkų degalais atstovas, paklaustas, kodėl netgi monopolininkui sumažinus kainas 15 centų, kai kurios įmonės piginti degalus sugebėjo tik šešiais, tvirtino negalintis atsakyti už visus tinklus.
„Bet jų atsakymas jau žinau koks būtų: kad jie pardavinėjo brangiau įsigytų degalų likučius. Neužmirškime šio argumento, kuris dažnai pateikiamas. Aišku, esant brangimui, brangsta operatyviai, o kainoms krintant - pardavinėjami likučiai. Bet aš į tai neturiu teisės atsakyti - čia jau jų sąžinės ir rinkodaros reikalas“, - nė nebandė slėpti mažmenininkų atstovas.
Mulkinimas brangina maistą
Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pripažino, kad spekuliacijomis, kuriomis aiškinamas degalų brangimas, vežėjai, kaip ir kiti Lietuvos vairuotojai, jau seniai nebetiki.
„Brangimo dinamika Lietuvoje visada šiek tiek spartesnė nei kitose valstybėse. Kai buvo neramumai arabų pasaulyje, pas mus reakcija buvo žaibiška - ir didmeninė, ir mažmeninė kaina stipriai kilo. Aiškino - brangi nafta. Bet kai gamino degalus, nafta juk nebuvo tokia brangi. Tad tai yra kainodara, kurios tikslas yra vienintelis - gauti didžiulį pelną, tai spekuliacija. Vis dėlto keista, kai Vyriausybė negalvoja, kad tokia politika labai negatyviai veikia visą ūkį - nukenčia ir eksportuotojų konkurencingumas, ypač kyla netgi fundamentalių prekių, maisto kainos. Tai paliečia mažiausiai socialiai apsaugotus žmones“, - paaiškino A.Kondrusevičius.
Jis pripažino, kad ir stebėtinas ir degalų prekeivių aktyvumas žaibiškai keliant mažmenines kainas vartotojams, kai jos kyla naftos perdirbimo gamykloje.
„Bet būna inercija, ir kai didmeninės kainos krinta, mažmeninės niekada taip greitai nemažėja. Net ir prieš pat Naujuosius, kai buvo neaišku, dėl kokių priežasčių pakeltos kainos dešimtimis centų, vėl buvo kažkokie sezoniškumo aiškinimai. Taip, visur yra sezoniškumas, tik kažkodėl Lietuvoje jis veikia labiausiai. O ir atėjus pavasariui, mes to sezoniškumo kainose kažkodėl nematome“, - piktinosi A. Kondrusevičius.
Ignas JAČAUSKAS
