a. kondrusevičius

Nuo šios dienos visuose pasienio postuose pareigūnai gali reikalauti iš krovininių transporto priemonių vairuotojų raštu deklaruoti įvežamus degalus, esančius transporto priemonės kuro talpyklose, skelbia Muitinės departamentas. Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius sako pritariantis tokiai drausminimo priemonei. „Jeigu muitinė to nepavers problema prastovų eilėm didžiausiom, tai mes tikrai pasisakome už tokią kontrolę.

Aliona Vasilevskaja Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos visi vežėjai iki šiol galėjo įvažiuoti pilnais degalų bakais. Tačiau esama tvarka jau artimiausiu metu gali pasikeisti. Dabar Vyriausybė svarsto ar reikėtų apriboti degalų įvežimą Lietuvos ir ES vežėjams.   Sprendimo dar nėra   Kokių veiksmų bus imtasi, kol kas dar nenuspręsta.

Penktadienį iki pat pavakarės buvo uždaryta magistralė A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda 146 kilometre, kur naktį susidūrė 4 sunkvežimiai. Transporto specialisto Saugirdo Pukalsko teigimu, tokių skaudžių avarijų priežastys – ne tik neatsargus vairavimas, bet ir atitvarų kokybė.   „Kiek pas mus bebūtų tobulinami keliai ir jų infrastruktūra, šioje vietoje įžvelgčiau nemažą trūkumą.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“ Lietuvos vežėjai sėkmingai užkariauja Azijos rinkas. Taip teigia Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Jis taip pat sako, kad vis dėlto susiduriama su įvairiomis kliūtimis, pavyzdžiui, kartais keliama iniciatyva apriboti įvežamą kuro kiekį. „Linava“ prezidento A. Kondrusevičiaus teigimu, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos vežėjai, yra ekonominiai.

Rusijai šiemet tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, laukiama teigiamų pokyčių, tačiau kol kas susiduriama ir su sunkumais. Po aštuoniolikos metų derybų Rusija pagaliau tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Tikimasi, kad tai atvers tam tikras didesnes galimybes Lietuvos verslininkams, tačiau kol kas greitų pokyčių tikėtis neverta. Pajus per kitus Rusija – svarbi Lietuvos rinka.

Po trejų metų derybų su Rusijos institucijomis mūsų šalies vežėjai į Rusiją galės įvažiuoti laisviau. Lietuvos muitinei atsiųstas Rusijos federalinės muitų tarnybos raštas, kuriame patvirtinama, jog „Rusijos muitinės pareigūnams nurodyta netaikyti papildomos patikros priemonių Lietuvos vežėjų gabenamiems kroviniams ir jų transporto priemonėms“. Pasak Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, dabar Rusijos muitinė panaikino papildomas patikras ...

Netylant kalboms apie planuojamas įvesti naujas baudas vežėjams Rusijoje, Lietuvos vežėjai po truputį pradeda koordinuoti savo veiksmus, kad naujieji teisės aktai neišvystų dienos šviesos. Planuojamos naujos baudos užsienio šalių vežėjams Be to, visus šiuos pažeidimus kontroliuojančios institucijos gali sulaikyti transporto priemones, kurios pažeidė numatytą tvarką ir laikinai jas saugoti specialiose aikštelėse, kol nebus panaikintos sulaikymo priežastys.

Pesimistai jau skaičiuoja būsimus nuostolius ir ragina užmiršti kaimyninės šalies rinką, o optimistai pranašauja gerokai išaugsiantį šios šalies eksportą per Klaipėdos jūrų uostą. Kaimyninėje Baltarusijoje įsibėgėjusi krizė – naujas išbandymas Lietuvai. Nieko naujo – krizė ne pirma ir ne paskutinė. Plika akimi galime pastebėti, kad baltarusiai elgiasi taip pat, kaip prieš 17–20 metų elgėmės mes – nesirinkdami prekių tuština parduotuvių lentynas.

Iš krizės brendantis transporto sektorius kol kas itin džiūgauti nelinkęs. Degalų kainos kiekvieną dieną verčia griebtis už galvos. Tai nėra vienintelė nelogiška piniginė išraiška su kuria tenka susidurti Lietuvos vežėjams. Draudimas taip pat vis dažniau gadina nuotaiką norintiems apdrausti vilkiką privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiuo metu Lietuvoje apdrausti vilkiką, kad šis galėtų važinėti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kainuoja apie 4 000 Lt.

Degalų perdirbėjai ir prekybininkai demonstruoja išskirtinį sumanumą: teisindamiesi krizėmis Šiaurės Afrikoje bei degalų kainas pakėlę iki rekordinio lygio, amžiaus katastrofai nusiaubus Japoniją, jas kažkodėl pradėjo mažinti. Ekspertai pripažįsta, kad žmonėms mulkinti pasitelkiamų priemonių arsenalas niekada neišseks.