Aliona Vasilevskaja
Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos visi vežėjai iki šiol galėjo įvažiuoti pilnais degalų bakais. Tačiau esama tvarka jau artimiausiu metu gali pasikeisti. Dabar Vyriausybė svarsto ar reikėtų apriboti degalų įvežimą Lietuvos ir ES vežėjams.
Sprendimo dar nėra
Kokių veiksmų bus imtasi, kol kas dar nenuspręsta. Anot premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, kol kas nėra priimtas sprendimas dėl siūlymo riboti įvežamų degalų kiekį bakuose, tai yra klausimas, reikalaujantis gilesnės analizės. Vasario 5 d. premjeras sukvietė Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Muitinės departamento vadovus, kad aptartų mokesčių administravimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo klausimus, tarp jų kalbėta ir apie degalų nupylimo Lietuvoje problemą.
Po šio susitikimo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė, kad Muitinės departamento pateikti skaičiai parodė, kad nemažai didelį kuro kiekį bakuose įvežančių krovininių automobilių įvažiuoja be krovinio, tad natūraliai kyla klausimas, ar nėra susidariusi sistema – terpė šešėliniam verslui – kai ne Lietuvoje nupirktas kuras įvežamas į Lietuvą, nupilamas ir čia realizuojamas, išvengiant akcizo mokesčio.
Jis pabrėžė, kad šią problemą būtina spręsti ir tai artimiausiu metu darys atsakingos institucijos. „Pirmiausia turime kontroliuoti įvežamo ir išvežamo kuro kiekius, kad būtų nustatyta, kokio masto ši problema, ir kaip galima būtų užkirsti tam kelią. Ar turėtų būti privaloma įvežto kuro iš trečiųjų šalių apskaita, ar kiti būdai, pasiūlys Finansų ministerija kartu su Muitinės departamentu bei VMI“, – sakė jis.
Priminsime, kad bakuose įvežamo dyzelino ribojimo klausimas svarstomas ne pirmą kartą. Dar praėjusį rudenį Lietuvos Respublikos Finansų ministerija „Linavai“ pateikė raštišką atsakymą dėl įvežamo kuro ribojimo ir kontrolės. Rašte nurodė, kad vietoje kuro kiekio ribojimo tikslingiau būtų atitinkamoms priežiūros ir teisėsaugoms institucijoms išnaudoti esamus teisinius ir administracinius svertus. Apie tokį sprendimą buvo informuotas Seimo biudžeto komitetas, kuris ir parengė siūlymus riboti įvežamą degalų kiekį, bei Vyriausybės kanceliarija.
Dabar šis klausimas keliamas vėl.
Kokias grėsmes mato vežėjai
Išgirdę Vyriausybės planus riboti dyzelino įvežimą vilkikų bakuose, vežėjai padėjo priešintis tokiai iniciatyvai. „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius raštu kreipėsi į premjerą. Laiške nurodė pasekmes, kurias toks sprendimas gali turėti Lietuvos vežėjams.
Anot A. Kondusevičiaus, įvedus apribojimus, dalis krovinių, dabar siunčiamų į Klaipėdos jūrų uostą, būtų nukreipiami į Latvijos ir Estijos jūrų uostus, kadangi tokie apribojimai degalų įvežimui standartiniuose transporto priemonių bakuose minėtose valstybėse netaikomi. Minėtų apribojimų įvedimas Lietuvos Respublikos pasienio postuose įtakotų dar didesnių krovininių automobilių eilių susidarymą dėl išaugusių laiko sąnaudų, reikalingų nustatyti įvežamų viršnorminių degalų kiekį.
Šis sprendimas, anot „Linavos“ atstovų, sumažintų Lietuvos vežėjų konkurencingumą Rytų šalių vežėjų atžvilgiu ir susilpnintų vežėjų pozicijas tarptautinėse rinkose. Be to mažėtų Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės patrauklumas.
„Linava“, bandydama spręsti šį problemą, inicijavo susitikimus su valstybinių institucijų atstovais. Vasario 3 d. A. Kondrusevičius susitiko su Susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi ir Vyriausybės kancleriu Alminu Mačiuliu. Viceministrui buvo pateikti vežėjų asociacijos argumentai. „Tarpvalstybinėse mūsų šalies sutartyse su Rusija ir Baltarusija yra įtvirtinta, kad jų vežėjai į Lietuvą gali įvažiuoti pilnais degalų bakais. Tuo tarpu norima apriboti degalų įvežimą Lietuvos ir ES vežėjams. Mes kategoriškai prieštaraujame tokiam mūsų verslą diskriminuojančiam žingsniui. Nesuprantu kodėl darome tokią paslaugą Rytų kaimynams ir skriaudžiame savus? “, – klausė A.Kondrusevičius.
Vasario 4 d. planus riboti degalų įvežimą „Linava“ aptarė su Lietuvos muitinės departamento vadovais – generaliniu direktoriumi Antanu Šipavičiumi ir jo pavaduotoju Jonu Miškiniu.
Pila kurą ten kur pigiau
Vyriausybės planais piktinasi ir Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija. Atvirame laiške ministrui pirmininkui vežėjai klausia, ar politikai prisiims asmeninę atsakomybę už Lietuvos vežėjų verslo žlugdymą?
„Naftininkų lobistai ir kai kurie politikai bando paneigti akivaizdų faktą, kad mes teisėtai į šalį įvežame mūsų verslui reikalingą kurą. Leiskite priminti, kad vežėjai LR įstatymų ir tarpvalstybinių sutarčių numatyta tvarka kerta sieną su standartinėmis degalų talpomis savo sunkvežimiuose ir jokių teisės aktų nepažeidžia. Apmaudu, kad ėmus svarstyti tokias priemones Vyriausybėje ir Seime visiškai nebuvo įsigilinta į mūsų verslo specifiką. Degalai yra tarsi žaliava, būtina sėkmingai transporto verslo veiklai. Krovinius gabenantis vežėjas yra suinteresuotas, kad pigesniais degalais iš Rytų šalių pripildytas vilkikas įveiktų kuo didesnį atstumą veždamas krovinį į Europą ir kuo vėliau tektų pildyti bakus brangiais degalais Senajame Žemyne. Tad jokiu būdu jis neleis, kad bent lašas pigesnio kuro dingtų ar būtų nupiltas pakeliui. Transporto įmonių savininkai diegia sudėtingą vilkikų sekimo įrangą, degalų lygio matuoklius, įmonėse vykdoma griežta kuro kontrolė. Nuo to priklauso ir Lietuvos vežėjų konkurencingumas, kurį padidina galimybė įvairiose šalyse įsigyti degalų mažesnėmis kainomis ir susigrąžinti svečiose valstybėse sumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Tai didina galimybes išlikti sunkioje kovoje dėl tarptautinių rinkų”, – rašoma laiške.
Anot „Linavos“, Lietuvos vežėjai yra sudarę sutartis su kaimyninių ES valstybių degalinių tinklų operatoriais ir degalus šiose šalyse (ypač Lenkijoje) turi galimybę įsigyti su ženkliomis nuolaidomis. Be to, ES valstybių narių finansų institucijos grąžina Lietuvos vežėjams pridėtinės vertės mokestį už įsigytus degalus jų šalies teritorijose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje dyzelinio kuro kaina pastoviai yra didesnė nei Latvijoje ar Lenkijoje.
Vežėjai yra priblokšti Vyriausybei pateiktais siūlymais. Anot jų, jie visiškai nepagrįstai buvo sutapatinti su šešėlinės ekonomikos dalyviais. Labiausiai neramina tai, kaip ribojimai atsilieps tranzito srautams ir vežėjų galimybėms konkuruoti su Rusijos, Baltarusijos ir kitų, pilnais bakais į Lietuvą pagal dvišales sutartis galinčių įvažiuoti valstybių, vežėjais.
